LTRomeo ir Džuljetos istorija Lietuvoje žinoma nuo XIX a. pradžios - dramos aktoriams suvaidinus prancūzų dramaturgo Louis-Sébastieno Mercier pagal Williamą Shakespeareą parašytus "Veronos kapus", su šia tragedija susipažino ir operos gerbėjai: 1810 m. balandžio 23 d. Vilniaus universiteto profesoriaus Josepho Franko ir jo žmonos Christineos Gerhardi pastangomis Vilniaus miesto teatre buvo parodyta Niccolò Antonio Zingarelli dramma per musica "Džuljeta ir Romeo". Kaip ir į daugelį XVIII a. pabaigos-XIX a. pirmosios pusės operų, į ją buvo įtrauktas ir baletas: "Nedidelis baletas, sukurtas p. Dziwoni, žiūrovams patiko. Jame dalyvavo p. Dziwoni [Vilniaus universiteto šokių mokytojas. - H. Š.] su sūnumi ir dukra, ponia Rutkowska, p-lės Buterkiewiczówna, Samsonowiczówna, Paulina Werowska ir Zaborowska, ponai Lachnickis, Laskowas iš Chodasiewiczių ir Skibińskis" - rašyta po premjeros. [...] Po daugiau kaip šimto metų, 1925 m. vasario 11 d., Kaune, Valstybės teatre, įvyko Charles'io Gounod operos "Romeo ir Džuljeta" premjera. Spektaklį režisavo Dmitrijus Arbeninas, šokius pastatė Pavelas Petrovas, dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. Šią operą 1932 m. atnaujino (premjera - balandžio 3 d.) režisierius Teofanas Pavlovskis, choreografiją sukūrė Nikolajus Zverevas, dirigavo Tallat-Kelpša, vėliau - ir Mykolas Bukša; spektaklis buvo rodomas iki 1940 m. 1944 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto teatras parengė dar vieną šios Gounod operos premjerą: spektaklį režisavo Antanas Zauka, scenografiją sukūrė Vytautas Palaima, choreografiją - Vaclovas Germanavičius, dirigavo Vytautas Marijošius."Romeo ir Džuljeta" buvo ir vienas paskutinių operos spektaklių, pastatytų Kaune, prieš operos ir baleto trupėms išsikeliant į Vilnių: spektaklį režisavo Juozas Grybauskas, dirigavo Bukša, scenografiją sukūrė Liudas Truikys, choreografiją - Petras Baravykas. Jau Vilniuje, Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre, 1961 m. rugsėjo 16 d. "Romeo ir Džuljetą" vėl pastatė Grybauskas (šio spektaklio scenografas - Juozas Jankus, choreografas - Bronius Kelbauskas). Visuose minėtuose operos pastatymuose nemažai dėmesio buvo skirta šokio scenoms. Pirmajame lietuviškame Shakespeare'o "Romeo ir Džuljetos" pastatyme (premjera - 1966 m. gegužės 27 d.), pradėjusiame Jaunimo teatro istoriją, choreografo atsisakyta: spektaklį režisavo Aurelija Ragauskaitė, scenografiją sukūrė Igoris Ivanovas, muziką - Feliksas Bajoras, o kautynių scenas parengė Stasys Petraitis. Baletinė Sergejaus Prokofjevo muzika Lietuvos baleto scenoje pirmą kartą nuskambėjo 1977 m. - birželio 9 d. įvyko leningradiečio choreografo Nikolajaus Bojarčikovo sukurto baleto "Romeo ir Džuljeta" premjera. [Iš straipsnio, p. 13-15]Reikšminiai žodžiai: Baletas; Choreografija; Lietuvos teatras; Romeo ir Džiuljeta; Romeo ir Džuljeta; Spektaklis; Šokis; Ballet; Choreography; Dance; Lithuanian theatre; Performance; Romeo and Julia; Romeo and Juliet.