Daukanto Perūnas

LTStraipsnyje nagrinėjamas Simono Daukanto ne sykį kartojamas teiginys pasaulio kūrėją esant Perkūną, kuris dėl to pavadinamas Perūnu, nes pasaulį jis savo šiluma išperėjęs. Pirmiausia pristatomas atitinkamas mitinis kontekstas - vaizdiniai, kad 1) pasaulį iš tikrųjų yra sukūręs Perkūnas ir 2) tai jis yra padaręs savo ugnimi, karščiu ar šiluma, kad 3) pasaulis gali būti suvokiamas kaip kiaušinis arba iš kiaušinio išsiritęs, ir galiausiai, kad 4) Perkūnas išties yra susijęs su kiaušinių perėjimu - jis užperi paukščių kiaušinius. Šis mitinis kontekstas Daukantui ir bus suteikęs semantinį pagrindą Perkūno, juolab Perūno, vardą susieti su veiksmažodžiu perėti. Griežtai lingvistinei sąsajai to, žinoma, nepakanka, nors nėra ji ir visai neįmanoma. Aptariamas ir Daukanto Perūno santykis su slavų Perunu. Originali asmenvardžių rašyba pateikiama straipsnio gale. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perkūnas; Kiaušiniai; Kosmogonija; Mitologija; Perkūnas; Eggs; Cosmogony; Lithuanian mythology.

ENThe article examines the statement, often expressed by Simonas Daukantas, that the'creator of the world in Lithuanian mythology was "Perkūnas", the thunder god. The author called this deity "Perūnas", because with his warmth he laid the world like an egg, in Lith. expressed by the word perėti. First, the relevant mythical context is presented - imagery that 1) the world was really created by "Perkūnas" and 2) that he created it through his fire, heat, or warmth; that 3) the world can be seen as an egg or as having hatched from an egg and, finally, that 4) "Perkūnas" is truly linked to the laying of eggs - he hatches bird eggs. This mythical context gave Daukantas the semantic basis to associate the name "Perkūnas", and especially "Perūnas", with the verb perėti (to hatch). For a strict linguistic association this is, of course, insufficient, although not entirely impossible. The link of Daukantas’ "Perūnas" to the Slavic Perun is also discussed. [From the publication]