Emigrantai: kalba ir tapatybė. 2. Keturi sociolingvistiniai portretai

LTŠioje monografijoje daugiausia analizuojami projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015–2017 m.) duomenys, kurie buvo rinkti derinant kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologiją. Vykdant projektą buvo atlikta sociolingvistinė internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 617 respondentų. Apklausos klausimyną sudarė 85 klausimai (žr. 1 priedą), kurie apima lietuvių kalbos išmokimą, deklaruojamą mokėjimą, gebėjimų lygį, lietuvių kalbos mokymąsi, gyvenamosios šalies kalbos mokėjimą ir vartojimą įvairiose srityse ir su įvairiais pašnekovais, kalbines nuostatas, tapatybę ir kalbą. Surinkti kiekybiniai duomenys apdoroti, perkelti į SPSS statistinę programą. Sudarytas jungtinis šio projekto ir ankstesnio emigrantų kalbos tyrimo projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m.) kiekybinių duomenų SPSS dokumentas, apimantis abiejų projektų apklausų duomenis. Visą šių duomenų paketą sudaro didelės 2 643 respondentų imties (ne visi respondentai atsakė į visus klausimyno klausimus) duomenys, kurie iš dalies analizuojami šioje monografijoje ir kituose projekto dalyvių moksliniuose darbuose (Vilkienė 2017; Ramonienė 2019; ir kt.). [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbystė; Emigrantų kalba; Kalbos išlaikymas; Linguistic behaviour; Emigrant language; Knowledge and use of Lithuanian by Lithuanian emigrants.

ENThe aim of this monograph is to analyse the specificity of linguistic behaviour of the Lithuanian diaspora in four different countries of destination, namely, Argentina, Great Britain, Canada, and Norway, and to reveal four sociolinguistic profiles which reflect the linguistic repertoire and communicative experience of different Lithuanian communities, maintenance and loss of the Lithuanian language and general trends of the construction of the Lithuanian identity in the context of emigration. The monograph largely relies on data collected by a group of researchers within the project “The Lithuanian language in diaspora: proficiency, usage, attrition” (2015–2017) which were obtained using a combination of quantitative and qualitative research methodology. The monograph dedicates most attention to the analysis of quantitative in-depth interviews recorded in the four countries listed above, while the analysis of the socio-linguistic profile of the Lithuanian community in the United Kingdom also incorporates the data from a quantitative survey. [From the publication]

• Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai / Eglė Vaisėtaitė. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 116-132.
• Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys: kieno poveikis stipresnis? Tarptautinio įvaikinimo situacijos tyrimas ir sąsajos su emigracija / Jogilė Teresa Ramonaitė. Bendrinė kalba 2021, 94, 1 pdf (24 p.).
• Language attitudes, practices and identity in the new Lithuanian diaspora / Meilutė Ramonienė, Jogilė Teresa Ramonaitė. Russian journal of linguistics. 2021, vol. 25, no. 4, p. 1024-1046.
• Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais / Aida Savicka. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 2 (45), p. 68-83.
• "Norvegijoj pagrindinė kalba buvo norvegų, o lietuvių – tik namuose, Lietuvoj lietuvių kalba staiga virto pagrindine, o norvegų iš viso dingo" / Gabrielė Puplauskaitė Kristina, Jakaitė-Bulbukienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2022, 33, p. 7-36.
• Prievartinių migrantų palikuonių šeimų atmintis ir jų etninė tapatybė: lietuvių diasporos Kazachstane atvejis / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 352-359.
• Дискурс иммиграции и перспективы русскоязычия в Литве / Алла Борисовна Лихачева. Slavistica Vilnensis. 2019, 64 (2), p. 128-142.