Calendar festivals transformation in the late 20th century: a case of Shrovetide

LTPo Antrojo pasaulinio karo kultūrinis gyvenimas Lietuvoje tapo pavaldus sovietinės valstybės vykdomai politikai, o jo raida priklausoma nuo ideologinės atmosferos. Pagal gamtos ciklą ir natūralią žmonių būtį susiformavusios prigimtinės kultūros formos sovietmečiu patyrė akistatą su apgalvotai ir kryptingai organizuota masine kultūra. Imtas vykdyti komunistų partijos funkcionierių ir kultūros veikėjų numatytas kalendorinių švenčių, tarp jų ir Užgavėnių, modernizavimo ir internacionalizavimo planas. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip sovietmečiu (~1959-1989 m.) Lietuvoje buvo organizuojami ir vyko masiniai Užgavėnių / Žiemos palydų šventės renginiai, pasekti jų raidą – sklaidos ir ribojimų prielaidas, santykį su tradicinėmis / kaimiškomis Užgavėnių šventimo formomis, šventės struktūros ir personažų kaitą, kai kuriuos organizavimo principus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Masinės šventės; Sovietmetis; Sovietmetis, masinės šventės; Užgavėnės; Žiemos palydų šventė; Public feasts; Public holidays; Shrovetide; Shrovetide feast; Soviet Era; Ushering-out of Winter Festival; Užgavėnės.

ENThis study is aimed at answering a question not yet addressed2: how large public celebrations of the Užgavėnės / Ushering-out of Winter holiday were organized in Lithuania and how they proceeded in practice3 what their evolution, specifically the conditions for the geographical distribution and limitations of such events, looked like; what was their relationship with tradition/rural forms of celebrating Užgavėnės what were the changes in the structure of the holiday and the cast of carnival characters. The subject of the study is Užgavėnės / Ushering-out of Winter processions during Soviet period, as recorded in theatrical scenes from the celebrations of 1959 [UŽŠ], 1963 [ŽŠ], 1971 [Morkūnas], 1973 [Minkevičienė 10-22], 1981 [Balalienė 43-47; Bulbovienė], 1982 [Bulbovienė], 1984 [ŽPŠ], 1986 [ŽPŠ], 1987 [ŽPŠ] and 1988 [Rudytė; TPD], in reports and case files, corresponding written descriptions in the professional press [Dabulevičius 21-25; Čepienė 6], reviews [Giedrienė 1974: 22-24], methodological commentaries [Giedrienė 1984: 16] and specific periodical publications published in academic and popular publications. Source analysis and the interpretive and historical comparative methods are used to tackle the problem. [Extract, p. 150]