Governance of higer education in Lithuania: challenges of the Soviet past and perspectives of the global future

LTPenkiolika metų po komunistinių režimų žlugimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse netilo diskusijos apie aukštojo mokslo pokyčių eigą bei pobūdį. Vidurio ir Rytų Europos mokslininkai dažnai išsako kritinį požiūrį į pokomunistinę aukštojo mokslo raidą. Vienas iš kritikos objektų yra aukštojo mokslo valdymas. Santykinai uždara sovietinio aukštojo mokslo sistema patyrė ribotą internacionalizacijos poveikį. Sovietinei aukštojo mokslo sistemai būdinga unifikacija ir orientacija į aukštojo mokslo masiškumą sukūrė palankias prielaidas standartizacijai ir masiškumui sėkmingai plėtotis jau žlugus komunistiniams režimams. Lietuvos aukštojo mokslo orientacijos į masiškumą rezultatas . 48 aukštojo mokslo įstaigos (21 universitetinė ir 27 kolegijos) su maždaug 170 000 studentų (2004 metų duomenys). Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į aukštąsias mokyklas nėra vienodas. Tai visiškai suprantama, kadangi kolegijos yra tiesiogiai pavaldžios ministerijai, o universitetinės aukštojo mokslo įstaigos turi institucinę autonomiją. Institucinė autonomija, iš pradžių priimta kaip absoliutus gėris, ilgainiui ėmė kelti ne tik nacionalines aukštojo mokslo politikos įgyvendinimo, bet ir vidines universitetų valdymo problemas. Dereguliavimas ir marketizacija taip pat yra būdingos šiuolaikinio globalaus aukštojo mokslo tendencijos. Posovietinės aukštosios mokyklos paprastai pakankamai pozityviai priima švietimo rinkos liberalizavimo idėjas. Tačiau vidinė universitetų laisvė bei tarpusavio konkurencija, neparemta griežtos atskaitomybės sistema, veda pokomunistinių šalių universitetus ne tiek prie išsivysčiusių Vakarų šalių, kiek prie Lotynų Amerikos aukštojo mokslo modelio.

ENDiscussions about the change and nature of the higher education were hold for fifteen years after the collapse of communist regimes in Central and Eastern European countries. Academics from Central and Eastern European countries often criticise the post-communist development of the higher education. One of the objects their criticism is directed against is the management of higher education. Relatively close system of soviet higher education was exposed to limited international impact. Unification and orientation towards massivity created favourable conditions for successful development of standardisation and massivity after the collapse of communist regime. The outcome of Lithuania’s orientation towards massivity is represented by 48 higher educational institutions (21 universities and 27 colleges) with an approximate number of 170 000 students (data of 2004). Ministry of Science and Education has no uniform approach to higher educational institutions because colleges are directly subordinated to the ministry and university higher education institutions have institutional autonomy. Institutional autonomy has been increasingly causing problems related not only with the implementation of national higher education policy but also with internal management. Also, typical trends of the contemporary higher education are deregulation and marketisation. Post-soviet higher educational institutions are normally open to ideas of educational market liberalisation. The problem of post-soviet universities is internal university independency and competition.