LT„Istoriniai miestai tiek savo kilme, tiek dabartine padėtimi dažniausiai būna daugiataučiai, daugiakonfesiniai ir daugiakultūriai“ [Čepaitienė 2008, 51]. Todėl istoriniai miestai tampa tokiomis erdvėmis, kuriose sąveikauja ne tik skirtingos etninės ir / ar konfesinės bendruomenės, bet ir jų kurtas bei miesto erdvėje išlikęs paveldas. Kultūrinio turizmo sektoriaus plėtra suteikia prielaidų konfesinių mažumų kultūros paveldo objektams bei atminties vietoms pristatyti ir (iš)saugoti. Šiuo atveju sentikių konfesinės mažumos kultūros paveldo pristatymas Vilniaus miesto erdvėje leidžia užmegzti ne tik šios konfesinės mažumos ir kitų lokalių grupių bei atvykstančių į Vilnių asmenų dialogą. Straipsnio tyrimo objektas – sentikių paveldas Vilniuje. Straipsnyje išskiriami materialūs kilnojamojo ir nekilnojamojo sentikių kultūros paveldo bei sentikių atminimą įamžinantys objektai. Pateikiama XIX a. antrosios pusės – XX a. kelionių vadovų po Vilnių apžvalga, išskiriamos pagrindinės sentikių reprezentavimo tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis turizmas; Kultūros paveldas; Paveldas; Sentikiai; Turizmas; Vilnius; Cultural tourism; Heritage; Old Believers; Tourizm; Vilnius.
ENThe aim of this article is to present tangible heritage elements of the Old Believers’ culture in Vilnius, which is potentially important for representing the community of the Old believers in the Vilnius market of cultural tourism. As the sector of cultural tourism provides the preconditions for representation and maintanence of the cultural heritage and the memorial places of confessional minorities, the heritage of Vilnius Old Believers was chosen to be represented in the context of tourism market. The article consists of two main sections. The first section demonstrates the tangible immovable heritage of the Old Believers who had settled in Vilnius in the 1830s. The objects that immortalize the memory of the Old Believers were distinguished. The second section contains the review of travel guides in Vilnius of the second half of nineteenth to twentieth centuries and distinguishes the representation trends of the Old Believers, trends that depended on the government’s specific approach toward the Old Believers, their religion and culture in general. [From the publication]