Laidavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje

LTStraipsnyje analizuojamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą susiformavimo priežastys Lietuvos baudžiamojoje teisėje. BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės formos užuomazgų ieškoma ankstyvuosiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės šaltiniuose. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama viduramžių teisėje populiari idealiųjų įrodymų rūšis – priesaika, paremta priesaikos pagalbininkais, siekiant rasti ir atskleisti priesaikos pagalbininkų ir laidavimo (laiduotojo) tapatumo požymius. Antroje ir trečioje straipsnio dalyje aiškinama laidavimo už kaltininką situacija tarpukario Lietuvoje ir Lietuvoje Sovietų sąjungos okupacijos metu, nes manoma, kad didžiausią įtaką atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą susiformuoti Lietuvos baudžiamojoje teisėje padarė analogiško instituto recepcija iš Sovietų sąjungos baudžiamosios teisės. Ketvirtoje dalyje pateikiama lietuviško atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą koncepcija, viena vertus, sukurta pagal svetimą reguliavimą, kita vertus, pagrįsta nacionaline teisinio reguliavimo tradicija – Lietuvos įstatymų leidėjas reikšmingai patobulino šio instituto reguliavimą, įtvirtindamas kardinaliai priešingą laiduotojo koncepciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas; Laiduotojas; Ritualinė priesaika; Release from criminal liability on bail; Criminal Code of Republic of Lithuania; Bailsman; Compurgation.

ENThis article analyzes the establishment reasons of release from criminal liability on bail in Lithuania’s Criminal Law. The origins of this form of release from criminal liability, set forth in Article 40 of the Criminal Code of Republic of Lithuania, are sought even in the early legal sources of the Grand Duchy of Lithuania. The first chapter of the article analyzes the popular type of evidence used in the Middle Ages: an oath (compurgation) based on trustful compurgators trying to find accordance signs between those persons and the bailsman. The second and third part discusses the circumstances during the interwar period and the occupation of the Soviet Union. The last part of the article focuses on release from criminal liability on bail in Lithuania nowadays. It is concluded that the greatest influence on the formation of the release from criminal liability in Lithuania’s criminal law was essentially made by the reception of an analogous institute from the Soviet Union’s criminal law. Nevertheless, the legislators of independent Lithuania have changed the regulation of this institute significantly by changing the ground concept of a person who can be the perpetrator’s bailsman. [From the publication]

• Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio) : teorija ir realybė / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 715-738.
• Baudžiamojo proceso raidos tendencijos : formų diferenciacija / Rima Ažubalytė. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai / redakcinė kolegija: vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas ... [et al.]. Vilnius: Registrų centras, 2014. P. 229-242.
• Bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuostatos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje / Gintaras Švedas. Teisė. 2014, t. 90 p. 7-18.
• Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykis / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 1 (79), p. 16-24.
• Humanizmo principas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto istorinės raidos kontekste / Agnė Baranskaitė. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 4, p. 179-194.
• Jaunų pilnamečių (18-20 metų) socialinė branda - nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų jiems taikymo veiksnys / Laura Ūselė. Teisės problemos. 2010, Nr. 2 (68), p. 58-91.
• Laidavimo samprata / Justinas Bagdžius. Teisė. 2022, t. 123, p. 63-84.
• Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudžiamąjį persekiojimą: ištakos, raida, tendencijos / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija. 2001, Nr. 21 (13), p. 88-100.
• Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1, Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai / Vytautas Piesliakas. Vilnius : Justitia, 2009. 440 p.
• Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2, Aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai / Vytautas Piesliakas. Vilnius : Justitia, 2008. 479 p.
• Lietuvos teisė, 1918-2018: šimtmečio patirtis ir perspektyvos / mokslinis redaktorius Vytautas Sinkevičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018. 884 p.
• Lietuvos teisės istorija / Vytautas Andriulis, Mindaugas Maksimaitis, Vytautas Pakalniškis, Justinas Sigitas Pečkaitis, Antanas Šenavičius. Vilnius : Justitia, 2002. 541 p., [1] žml. lap.
• Lietuvos teisės pagrindai / [autorių kolektyvas. Vilnius : Justitia, 2004. 574 p.
• Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Jevgenij Machovenko. Teisė. 2004, t. 51, p. 48-57.
• Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymo 18–20 metų jaunuoliams Lietuvoje tyrimas parengė Laura Ūselė, Margarita Dobrynina. Vilnius : Teisės institutas, 2012. 1 pdf (58 p.).
• Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) / Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Edvardas Gudavičius. Vilnius : Vaga ; 2001. 381 p.
• Teisės istorija / Jevgenij Machovenko. Vilnius : Registrų centras, 2013. 383 p.
• Teisingumo vykdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : diskusiniai klausimai / Jevgenij Machovenko. Vilnius : Justitia, 2007. 110 p.
• Visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ribos, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą / Evelina Laukytė. Teisės apžvalga 2021, Nr. 2(24), p. 90-119.