Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823-1940 m. raidos istorija

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTLietuvių periodikos istorija rašoma nuo XX a. antrojo dešimtmečio, bet dėl politinių aplinkybių ir daug kruopštumo reikalaujančio bibliografinio darbo ilgai nebuvo įmanoma nešališkai apibendrinti jos leidybos istorijos. Profesionalizacija buvo viena iš esminių XIX-XX a. sandūros spaudos pramonės modernizacijos ir žinių industrijos kūrimo sąlygų. XIX a. antrojoje pusėje atsiradę operatyvieji spaudos dauginimo prietaisai išplėtė periodikos leidėjų interesus, bet šie iš rankraščių ir mašinraščių padauginti leidiniai dėl trumpų gyvavimo metų ir ribotų tiražų svarba neprilygo spaustuvių produkcijai. Dėl lietuvių periodikos leidybos profesionalizacijos atsiradę savo srities specialistai kūrė nacionalinę žurnalistiką, kartu kilo ir spaudos pramonės techninis lygis, aktyvėjo politinis, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Didėjo nacionalinės informacijos srautas, jame ryškų toną brėžė periodinė spauda, XIX a. vadinta ketvirtąja valdžia. Laikraštis (ar žurnalas), simboliškai keisdamas knygą, tapo ir dažno piliečio socialinės tapatybės dalimi.1 Periodika ir jos skaitymas buvo laikomi modernaus žmogaus požymiu, savotiškai reprezentavo socialinį kultūros kapitalą. [...]. [Iš straipsnio, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių periodika; Leidyba; Spauda; Lithuanian periodicals; Publishing; Press.

ENThe history of Lithuanian serials has been documented since the 1910s, but objective generalization of their publishing was unachievable for a long period of time because of the political situation and a high level of diligence required in bibliographic effort. At the junction of the 19th and 20th centuries, becoming professional was a fundamental prerequisite for modernizing the publishing trade and building the knowledge industry. The second half of the 19th c. saw the appearance of duplicating devices. They broadened the interests of serials publishers, but the importance of copies produced from manuscripts and typescripts with their brief existence and limited print run did not equal that of the publishers’ output. Professionalization of publishing of Lithuanian serials brought forth experts who developed the national journalism. The technical level of the publishing industry was also rising, and the political, cultural and social life was gaining momentum. The flow of information in the Lithuanian language was becoming more abundant with serials (called the fourth estate in the 19th century) bearing a prominent part in it. The newspaper (or magazine), by symbolically replacing the book, became part of the social identity of many a citizen.1 Serials and their reading was considered an attribute of a person’s modernity and represented in a certain way the social potential of culture [...]. [Extract, p. 48]