Prigimtinė teisė ir civilizacinė pažanga: politinės teorijos prielaidos Simono Daukanto istoriografijoje

LTStraipsnyje siekiama rekonstruoti keletą svarbesnių politinės teorijos prielaidų Lietuvos nacionalinės istoriografijos pradininko Simono Daukanto istoriografijoje. Straipsnyje remiamasi S. Daukanto istorijos darbų tekstų tyrimu aptariant Daukanto plėtotas prigimtinės teisės nuostatas ir civilizacinės pažangos sampratą. Daukantas savo veikaluose rėmėsi neostoicistine prigimtinės teisės teorija, taip pat Apšvietos istoriografijos, ypač spėjamosios istorijos, darbuose iškelta civilizacinės raidos etapų ir bruožų samprata. Daukanto darbuose galima atsekti pastebimą neostoicistinės prigimtinės teisės teorijos bei atskirų ryškių jos atstovų, pirmiausia Hugo Grotiuso, Samuelio Pufendorfo ir Antoineʼo-Yveso Goguet poveikį. Pirmiausia tas poveikis pasireiškė perimtomis prigimtinės teisės pirmenybės, „prigimtinio socialumo“ ir privačios nuosavybės atsiradimo svarbos sampratomis. Prigimtinės teisės normas Daukantas lokalizavo seniausiuose papročiuose, todėl daug dėmesio skyrė senovės lietuvių papročių rekonstrukcijai. Apibūdindamas civilizacinę pažangą, jis naudojo šviesos ir tamsos laikotarpių, kaip ir kitų istorinės raidos stadijų, sampratas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neostoicistinė prigimtinės teisės teorija; Civilizacinė pažanga; Apšvietos istoriografija; Spėjamoji istorija; Neostoic natural law theory; Civilizational progress; Enlightenment historiography; Conjectural history.

ENThis article aims to identify and reconstruct a few main elements of political theory upon which the works of Simonas Daukantas, the founding father of the national Lithuanian written history, are based. Daukantas’s major works on Lithuanian history were researched while identifying and closely analyzing the passages where Daukantas specifically speaks about natural law and civilizational progress. Daukantas’s history works were considerably influenced by authors of Neostoic natural law theory, such as Hugo Grotius, Samuel Pufendorf, and Antoine-Yves Goguet. This influence shows in the adopted conceptions of natural needs, natural sociability, and a characterization of the emergence of private property rights in Lithuania with the help of conjectural history methods. Daukantas traces natural law elements in the oldest customs of the people and therefore gives most attention to reconstructing and describing the mores of the ancient Lithuanians. In describing historical evolution, he applied in his works the concepts of bright and dark periods as well as the distinctions of other separate stages of civilizational progress as discussed in Enlightenment historiography and conjectural history in particular. [From the publication]

• Alberto Vijūko-Kojalavičiaus veikalo "Historia Lituana" recepcija Simono Daukanto darbe "Istorija Žemaitiška" / Roma Bončkutė. Senoji Lietuvos literatūra. 2009, 27, p. 353-377.
• Historians and nationalism : East-Central Europe in the nineteenth century / Monika Baár. Oxford : Oxford University Press, 2011. 340 p.
• Politinės mąstysenos tradicijos Simono Daukanto istoriografijoje : respublikonizmas ir verslumas / Saulius Pivoras. Darbai ir dienos. 2018, t. 70, p. 89-111.
• Simboliai Simono Daukanto veikaluose / Elvyra Usačiovaitė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2017, t. 5, Nr. 1, p. 24-44.
• Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 471 p.
• Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje : būti ar nebūti Lietuvai? / Bronius Genzelis. Vilnius : Margi raštai, 2005. 342 p.
• Teodoro Lepnerio apybraižos "Prūsų lietuvis" citatos Simono Daukanto veikale "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" / Roma Bončkutė. Knygotyra. 2018, t. 71, p. 161-196.