Europos tyrimo orderio išdavimo problematika

LTEuropos tyrimo orderis (toliau ETO) kaip naujas teisinio bendradarbiavimo instrumentas tarp Europos Sąjungos valstybių narių gana neseniai pradėtas naudoti praktikoje – nuo 2017 m. birželio 15 d. Iki minėtos datos teisinis bendradarbiavimas, susižinojimas baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos (toliau ES) valstybių narių buvo reglamentuojamas Europos konvencijomis bei jų papildomais protokolais, Europos įrodymų orderiu, Europos arešto orderiu. Naujasis teisinis instrumentas pakeitė gana nelanksčius teisinio bendradarbiavimo instrumentus, todėl tikimasi, kad tai pagreitins tyrimo veiksmus ES valstybėse narėse. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose II skyriaus Procedūros ir apsaugos priemonės, skirtos išduodančiajai valstybei, 6 str. ETO išdavimo ir perdavimo sąlygos 1 d. nurodoma, kad „Išduodančioji institucija gali išduoti ETO tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos: a) išduoti ETO yra būtina ir proporcinga 4 straipsnyje nurodyto proceso tikslu, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises, ir b) ETO nurodytą (-as) tyrimo priemonę (-es) būtų galima nurodyti vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis panašioje nacionalinėje byloje.“2 Kaip ir kiekviena nauja teisinė priemonė, atsirandanti gana konservatyvioje terpėje, kokia laikytinas baudžiamasis procesas, ETO taikytojams praktinėje veikloje iškyla naujų klausimų. Pvz., kokia vienos iš direktyvos dėl ETO (6 str. 1 d. a) p. paminėtų išdavimo sąlygų, išreikštos žodžiu būtina samprata? Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kada išduoti ETO yra būtina, o kokiais atvejais to daryti nerekomenduotina?.Taigi anksčiau paminėti klausimai nubrėžia šio tyrimo kryptį, būtent – išanalizuoti vienos iš ETO išdavimo sąlygos požymio, išreikšto žodžiu būtina sampratą, jo aiškinimą supranacionalinių ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje ir pateikti kriterijų, kurie padėtų apsispręsti priimant sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti ETO konkrečiame ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje. [Iš leidinio]

ENEuropean investigation order is a new tool for judicial cooperation in criminal matters and the above mention instrument is in effect since 15th of July 2017. Until this date judicial cooperation in criminal matters were regulated by various international conventions, its additional protocols, European evidence order. European investigation order has changed rigid/inflexible tools of judicial cooperation between countries and it is going to foster the conduction of legal action in EU member states. According to article 6 on Conditions for issuing and transmitting an EIO of Directive 2014/41/EU of the European Parliament and of the Council of 3 April 2014 regarding the European investigation order in criminal matters the issuing authority may only issue an EIO where the following conditions have been met: (a) the issuing of the EIO is necessary and proportionate for the purpose of the proceedings referred to in Article 4 taking into account the rights of the suspected or accused person; and (b) the investigative measure(s) indicated in the EIO could have been ordered under the same conditions in a similar domestic case.18 The European investigation order raises questions to practitioners on its implementation. For example, how to explain meaning of one of conditions for EIO – necessary? Which criteria determines when it is necessary to issue the EIO and in which cases it is not recommended?.Therefore, the above mentioned questions define aspects of the research, precisely to analyze conception one of the EIO issuing element of conditions “necessary”, its interpretation in the jurisprudence of supranational and national courts, to provide criteria which would help make a decision to issue or refuse to issue EIO in a specific pre-trial investigation/criminal case. [From the publication]