Павел Кукольник и польскоязычные поэты Литвы

• Pavel Kukolnik and the Polish-speaking poets of Lithuania
• Pavelas Kukolnikas ir Lietuvos lenkakalbiai poetai

LTVilniaus cenzoriaus, istoriko, poeto Pavelo Kukolniko (1795–1884) santykiai su Lietuvos lenkakalbiais poetais buvo nagrinėjami biografinėje ir mokslinėje literatūroje, tačiau tema nebuvo išsemta. Kukolniko ir Vilniaus literatų bei istorikų (Adomo Honorijaus Kirkoro, Teodoro Narbuto, Ignacijaus Chodzkos ir kitų) suartėjimas prasidėjo 1840 metų pabaigoje – 1850-ųjų pradžioje. Draugiški ir dalykiniai ryšiai sustiprėjo režimo liberalizavimo sąlygomis valdant generalgubernatoriui Vladimirui Nazimovui (1855–1863). Santykių su lenkų mokslininkais ir literatais svarbūs veiksniai buvo bendradarbiavimas Vilniaus archeologijos komisijoje bei Kukolniko cenzoriaus pareigybė. Su jo leidimu išeidavo Vladislovo Sirokomlės (Liudviko Kondratovičiaus), Antano Eduardo Odineco, Vincento Korotinskio, Karolinos Praniauskaitės ir kitų lenkakalbių autorių knygos. Kukolnikas aukštai vertino jų kūrybą, ypač religinius motyvus, artimus jam pačiam. Savo ruožtu Praniauskaitė dedikavo jam eilėraštį; mažiausiai septyni Kukolniko eiliuoti tekstai tapo aštuonių Sirokomlės, Korotinskio, Odineco vertimų į lenkų kalbą šaltiniais (vienas eilėraštis buvo išverstas Sirokomlės ir Odineco du kartus, vienas vertimas paskelbtas be parašo). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkiška Lietuvos poezija; Lenkų-rusų literatūriniai ryšiai; Lietuvos literatūra, XIX a.; Literatūriniai ryšiai; Pavelas Kukolnikas; Rusų poezija; Vertimas; Vladislovas Sirokomlė (Liudvikas Kondratovičius); Lithuanian literature, 19th century; Pavel Kukolnik; Polish poetry of Lithuania; Polish-Russian literary connections; Russian poetry, literary connections; Translation; Wladyslaw Syrokomla (Ludwik Kondratowicz).

ENRelations between the Vilnius censor, historian and poet Pavel Kukolnik (1795–1884) and the Polish-speaking poets of Lithuania were considered in the biographical and scientific literature, but the topic was not exhausted. The rapprochement between Kukolnik and some historians and writers of Vilnius (Adam Honory Kirkor, Teodor Narbutt, Ignacy Chodźko and others) began in the late 1840s and early 1850s. Friendly relations and business ties were strengthened during the conditions of the liberalization of the regime under Governor-General Vladimir Nazimov (1855–1863). Key factors in the building the relations with Polish scientists and writers were their joint activities in the Vilnius Archaeological Commission and the post of censor, which was held by Kukolnik. He authorized the printing of books written by Władysław Syrokomla (Ludwik Kondratowicz), Antoni Edward Odyniec, Wincenty Korotyński, Karolina Proniewska and other Polish-speaking authors. Kukolnik held their works in high regard, especially espousing the religious motives that were close to him. In turn, Proniewska devoted a poem to him; at least seven Kukolnik’s poetic texts became the source of eight translations into Polish by Syrokomla, Korotyński, Odynieci (one poem was translated twice by Korotyński and Odyniec, one translation was published without a signature). [From the publication]