LT[...] Šiame darbe, remiantis tautosakine, lingvistine, archeologine, istorinių šaltinių medžiaga bei kitų mokslininkų tyrinėjimais, analizuojama daugiabalsių lietuvių liaudies dainų paskirtis. Tai sunkus uždavinys, kadangi sutartinių tekstai ir muzika užrašyti XIX - XX a. Galbūt tekstas ir muzika mus pasiekė mažai pakitę, tačiau apeigų aprašymai beveik neišliko. Norint išsiaiškinti senovės lietuvių gyvenimo sampratos problemas, reikia suprasti indoeuropiečių, baltų pasaulėžiūros principus, kurie padės įsiskverbti į ritualo prasmę. "Ritualai yra susiję su kritiniais žmogaus ar tam tikros bendruomenės gyvenimo momentais: gimimu, branda, santuoka, mirtimi, sėja ir derliaus nuėmimu, Naujaisias Metais. Kai pereinama iš vienos būklės į kitą, žmogus "nepaliekamas vienas": tai gyvybiškai svarbios akimirkos, kurių metu ritualais pažadinamuose šventybiniuose išgyvenimuose galima patirti kitokybės paramą, padedančią įveikti pavojingą gyvenimo atkarpą. Perėjimas iš vienos būklės į kitą ritualo dėka tampa religinis; taip pripažįstama, kad žmogaus gyvenimas yra procesas, iš prigimties "turįs religinį turinį" (Beresnevičius, 1997a: 199). Sprendžiant apeiginių sutartinių kilmės, prasmės, vertės problemas, naudotasi kompleksiniu tyrimu. Istorinis metodas leis pažvelgti į rituale atliekamas polifonines dainas senojoje visuomenėje. Lyginimo metodas padės atskleisti daugiabalsių dainų vazdinių bendrumus ir skirtumus Lietuvoje bei kaimyniniuose kraštuose. Atskirai nenagrinėjamos kalendorinių apeigų, vestuvinės (jaunosios pusėje) sutartinės, kadangi tai labai išplėstų mūsų darbą, atsirastų nauji tyrinėjimo aspektai. Mūsų dėmesys sutelktas į apeigines sutartines, atliekamas tam tikrais žmogaus gyvenimo laikotarpiais. Monografijoje pateikiami tyrimo rezultatai. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Liaudies dainos; Muzikologija; Lithuania; Sutartine; Folk Songs; Musicology.