Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu

LTStraipsnyje keliamas klausimas, kokią vietą Lietuvos užsienio politikos formavimo mechanizme užima prezidento institucija ir kaip konkretus veikėjas (prezidentas) gali keisti savo galias užsienio politikoje, neperžengdamas Konstitucijoje formaliai apibrėžtų funkcijų. Analizuojamas D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis ir jos, kaip veikėjos, pastangos apsibrėžti savo vaidmenį formuojant Lietuvos užsienio politiką. Tai vertinama buvusių Lietuvos prezidentų veiklos, santykių su kitomis formuojant užsienio politiką dalyvaujančiomis institucijomis – visų pirma Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Seimu – kontekste. Straipsnyje analizuojamas veikėjo (D. Grybauskaitės) santykis su jau nusistovėjusia vidine užsienio politikos formavimo struktūra ir galimybės veikėjui keisti šią struktūrą. Atlikta analizė leidžia teigti, kad būtent dėl vidaus politinių sąlygų (silpnos Vyriausybės) ir veikėjo asmeninės lyderystės užsienio politikoje gana reikšmingai per 2009–2019 m. pasikeitė santykiai tarp Lietuvos užsienio politikos formavimo struktūrų, o pats užsienio politikos formavimo galios centras pasislinko į prezidentūros pusę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos užsienio politika; Dalia Grybauskaitė; Prezidento galios; Sprendimų priėmimo procesas; Lithuania, foreign policy; Grybauskaitė; Agent vs. structure; President’s role.

ENThis article raises the question of what role does the presidential institution hold in the Lithuanian foreign policy formation mechanism and how a particular actor (president) can change their powers in foreign policy without going beyond the functions formally defined in the Constitution. The period of President Grybauskaitė’s term and her efforts as an actor to define her role in shaping Lithuanian foreign policy are analyzed. This is assessed in the context of the activities and behavior of former Lithuanian presidents and in the context of relations with other institutions involved in foreign policy making – the Ministry of Foreign Affairs (MFA) and the Seimas in particular. This article analyzes the relationship between the actor (Grybauskaitė) and the already established structure of domestic foreign policy formation and the ability of the actor to change this structure. The analysis suggests that it is precisely because of the choices made by Grybauskaite during 2009–2019 that a relationship between the structures of foreign policy making in Lithuania has changed considerably, and that the center of power of foreign policy formation has shifted to the presidency. [From the publication]

• 2009 m., 2014 m. ir 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai: Rusija ir jos grėsmės atspindžiai rinkimų kampanijose / Lauryna Skrebytė. Viešoji politika ir administravimas 2023, t. 22, Nr. 3, p. 278-295.
• Aukštų pareigūnų skyrimas pusiau prezidentiniame modelyje: Lietuvos atvejis / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2024, Nr. 2 (114), p. 8-54.
• Changes and adjustment in the foreign policy of Lithuania during Dalia Grybauskaitė's presidency / Tomas Janeliūnas. Journal of Baltic studies. 2021, vol. 52, no. 2, p. 221-244.
• Debatai dėl Lietuvos užsienio politikos / Raimundas Lopata. Politologija. 2010, Nr. 1(57), p. 125-136.
• Kritiniai pamąstymai apie Lietuvos užsienio politiką / Evaldas Nekrašas. Politologija. 2009, Nr. 2 (54), p. 123-142.
• Lietuvos užsienio politikos formavimo tapatybiniai veiksniai : disertacija / Valentinas Beržiūnas. Vilnius, 2017. 1 pdf (216 p.).
• Lithuanian Eastern policy 2004-2014 : the role theory approach / Linas Kojala, Vilius Ivanauskas. Lithuanian foreign policy review. 2014, vol. 32, p. 49-72.
• Lithuania's foreign policy under Grybauskaite: change or continuity? / Ausra Park and Milda Paulionyte. Journal of contemporary European studies. 2016, 24, 4, p. 509-531.
• Parliamentarism versus semi-presidentialism in the Baltic States : the causes and consequences of differences in the constitutional frameworks / Zenonas Norkus. Baltic journal of political science. 2013, no 2, p. 7-28.
• Politikos sūpuoklės : diplomatijos arena ir užkulisiai / Antanas Valionis ; literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius. Vilnius : Tyto alba, 2018. 310 p.
• Polityka zagraniczna prezydenta Litwy - Ginatautasa Nausėdy w latach 2019-2022: kontynuacja czy zmiana? / Martinas Malužinas. Środkowoeuropejskie studia polityczne 2022, 4, p. 65-96.
• Shifting power-centres of semi-presidentialism : exploring executive coordination in Lithuania / Tapio Raunio, Thomas Sedelius. Government and opposition (London) 2017, 1 pdf (24 p.).
• The Small state’s role in the Euro-Atlantic area: potential changes in Lithuania’s foreign policy / Ieva Gajauskaitė. Warsaw East European review. 2020. p. 91-104.