LTŠiame straipsnyje siekiama nustatyti, kokią įtaką korupcijos skandalai turi sisteminiams partiniams ir įstatymų pokyčiams. Tyrimas remiasi „MG Baltic“ korupcijos skandalo atveju, kuris išsiskiria iš kitų savo sisteminiu prekyba poveikiu mastu bei įtaka politiniams procesams Lietuvoje. Tyrime taikomas trianguliacijos metodas, remiantis tiek oficialiais informacijos šaltiniais, tiek 15 anoniminių interviu, kurie padėjo įvertinti neformalių politikos ir verslo santykių pokyčius „MG Baltic“ skandalo kontekste. Pokyčiai analizuojami trimis lygmenimis – tai įstatymų pakeitimai, korupcijos prevencija partijų viduje ir pokyčiai neformaliose politinėse rutinose. Atlikta analizė iš esmės patvirtina trijų tyrime tikrinamų kintamųjų – visuomenės pasipiktinimo, žiniasklaidos dėmesio ir politinės lyderystės – reikšmę antikorupcinių reformų įgyvendinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Korupcija; Korupcijos skandalai; Politinės partijos; Verslas; Corruption; Corruption scandals; Political parties; Business.
ENThis article aims to determine the impact of corruption scandals on systemic partisan and legislative changes. The study is based on one case analysis focusing on the MG Baltic corruption scandal, which can be distinguished from other corruption scandals by its systemic large-scale trade of and the impact on political processes in Lithuania. The study uses the triangulation method using both official sources of information and 15 anonymous interviews that helped measure changes in informal politics-business relations in the context of the MG Baltic scandal. The changes are analyzed on three levels: changes in legislation, prevention of corruption within parties, and changes in informal political routines. The analysis confirms the significance of the three variables examined in the study – public discontent, media attention and political leadership – for the implementation of anti-corruption reforms. [From the publication]