Фамилии в условиях многоязычия (на материале говоров д. Гервят и окрестностей)

• Pavardės daugiakalbystės sąlygomis (Gervėčių arealo pamatu)
• Surnames in polilingual situation (based on the material of the environs of Gervėčiai)

LTGervėčių apylinkė yra Baltarusijos Respublikos Gardino apskrities Astravo rajone, apie 70 km į rytus nuo Vilniaus. "Gervėčių salą" sudaro 18 lietuviškų kaimų, keliuose kaimyniniuose gyvena lenkai. Interdialektinė kalba yra baltarusių. Sovietų laikais mokyklos ir administravimo raštu kalba tapo rusų, žodžiu bendraujama baltarusiškai. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Sparčiai kintant sociolingvistinei situacijai, nuolat lietuviškai tarpusavyje bendrauja tik vyresnioji karta lietuviškuose kaimuose, o lenkiškai - lenkiškuose. Jaunimo kalba labai pakitusi - skurdesnė, panašėja į bendrinę kalbą, dažnai juntamas slaviškas akcentas. Straipsnyje analizuojama, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis lietuvių pavardės perduodamos baltarusiškai ir iš dalies lenkiškai. Taip pat apžvelgiamos taisyklės, kaip slavų kilmės pavardės perduodamos lietuviškai. Analizuojami pavardžių užrašymo būdai oficialiuose dokumentuose. Tiriamąją medžiagą sudaro apie 300 pavardžių. Oficialiosios jų formos 1985 m. išrašytos iš apylinkės ūkio dokumentų, lietuviškos ir baltarusiškos tarminės formos užfiksuotos apklausiant vietos gyventojus. Lietuvių pavardės transformuojamos į baltarusių ir lenkų kalbas pagal tam tikras taisykles. Gali būti adaptuojamos lietuviškos galūnės: a) numetamos (Skirùcis ~ Cкipyц') arba b) linksniuojant pakeičiamos slaviškomis (vienas būdas - pridedant jas prie kamieno, pvz., Трапшыс, Трапшá, Трапшý, Трапшóм, kitas, dažnesnis, - prie visos pavardės, pvz., Kapдзic, Кардзicá, Kapдзicý, Кардзicóм). Gali būti fonetiškai adaptuojamos priesagos: Raváicis ~ Paвóiц'; galima garsų substitucija: (Skirùcis ~ Шкipýц'; kirčio vietos pakeitimas pavardėje: Gruod'ãlis ~ Грóд'эл'.Pastebėtas relituanizacijos reiškinys: suslavintos lietuviškos kilmės pavardės (dažniausiai atvykėlių) vėl jas adaptuojant gali būti lietuvinamos pagal tam tikras taisykles, pvz.: lietuviška Miklỹs (Mikl'o...) ~ lenkiška ir baltarusiška formos Miклiс (Miклiса ...) >relituanizuojama lietuviškai Miklisas (Mikliso...). Relituanizuojant kirtis nukeliamas, dažniausiai - į galūnę: Cвiла ~ Svilà. Slavų pavardės transformuojamos į lietuvių kalbą irgi pagal tam tikras taisykles. Galima galūnių adaptacija: Пýкшта (Пýкшты...) ~ Pùkštas (Pùkšto...). Taip pat galima dvejopa priesagų adaptacija: lietuviškuose kaimuose priesagos tariamos lietuviškai, pvz., Б'арн'ук'эвiч ~ B'arn'uk'ãvič'us, o naujųjų atvykėlių pavardėse dažniausiai išlaikomas slaviškas priesagos skambesys: Саковiч' ~ Sakòvič'us, Субатк'эвiч ~ Subatkèvič'us. Tas pat pasakytina ir dėl atskirų kitos kalbos garsų išlaikymo: Махнач' ~ Maknõč'us. Nustatyta, kad pavardžių darybai, o ypač kirčiavimui oficialiuose dokumentuose įtakos turėjo lenkų kalbos normos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Daugiakalbystė; Gervėčių tarmė Baltarusijoje; Lenkų kalba; Onomastika; Pavardės; Pavardžių rašymas; Periferinės tarmės; Relituanizacija; Belorussian language; Gervėčiai dialect in Belorus; Multilingualism; Onomastics; Orthography of surnames; Peripheral dialects; Polish language; Relithuanisation; Surnames.

ENThere are 18 Lithuanian speaking villages in Belarus, located in Grodno Region, Astravyets District, 70 km in the east from Vilnius. It is so called “Gervėčiai island" (Gerwiaty in Belarusian), there still is speaking the Lithuanian language. Their senior neighbours in other villages speak Polish. Today, in Soviet time, the situation is rapidly changing, so the Belarusian became language of oral communication, the official written language being the Russian. Sermons in the church are spoken in Lithuanian and Polish. The rules of rendering Lithuanian surnames into Belarusian and partly into the Polish language as well as the rules of rendering Slavonian names into Lithuanian are being elaborated. There are 304 surnames under the investigation. Lithuanian surnames are rendered into Belarusian and Polish according to some strict rules. One of them defines (a) reduction of Lithuanian endings or abbreviations (Skirùcis ~ Cкipyц'). It is concluded, that (b) there are two ways of changing Lithuanian endings or abbreviations into Slavonic ones: (1) adding them directly to the root (or steam) of the surnames (Трапшыс, Трапшá, Трапшý, Трапшóм, or more frequently (2) to the Lithuanian surnames together with their own endings (Kapдзic, Кардзicá, Kapдзicý, Кардзicóм). One more way is adoption of suffixes: suffixes changing (Raváicis ~ Paвóiц'). Also it could be (c) sound change in the root (Skirùcis ~ Шкipýц'), as well as (d) changing stresses in the surname (Грóд'эл').The relithuanisation of surnames is discussed. Lithuanian surnames Miklỹs (Mikl'o...) in those new circumstances become to Miклiс (Miклiса ...), but when surnames of that kind find themselves in the Lithuanian environment again, they change to Miklisas (Mikliso...), it means they are not recognized as Lithuanian ones. Slavonian surnames were adopted in the Lithuanian language according to some rules also. One way of them is (a) adoption of endings: Пýкшта (Пýкшты...) ~ Pùkštas (Pùkšto...); the other is (b) adoption of suffixes in two ways: using them on the Lithuanian manner (Б'арн'ук'эвiч ~ B'arn'uk'ãvič'us) or using them like inclinations (Саковiч' ~ Sakòvič'us). It could be (c) changed the place of stresses (Знóска ~ Znoskà) as well. It is stated that orthography of surnames in official documents was influenced by Polish, which enjoyed prestige in the area in question (лит. r. Vaic'ùlis - блр. г. Baiц'ýл' ~ оф. Вóйтюль). The place of stress is one of the main differences. [From the publication]