О языковой ситуации в одном из ареалов юго-восточной части Вильнюсского района

• Dėl vieno pietrytinės Vilniaus rajono dalies arealo kalbinės situacijos
• On the linguistic situation in some dialects of the Vilnius District (south-eastern part)

LTRemiantis 1988 m. vykusios ekspedicijos metu sukauptais duomenimis, aptariama Vilniaus rajono Kalvelių (nuo 1988 m. - Šumsko) apylinkės, esančios už 28 km į pietryčius nuo Vilniaus, kalbinė situacija. Duomenys rinkti pagal Čekmono sociolingvistinę programą: visuose 14 kaimų apklausta po kelis vietinius gyventojus, iš viso 80, pasakojimai įrašyti magnetofonu. Daug papasakojo ir padėjo apylinkės tarybos pirmininkas M. Aleksandravičius. Kiekviename kaime teirautasi, ar gyvena vietiniai gyventojai, kokios jų pavardės, ar yra atvykėlių, kada, iš kur ir kas atvyko ar išvyko, kokios tautybės yra gyventojai, kuriomis kalbomis kur ir kada bei su kuo kalba. Visur užrašyti vietovardžiai, jei buvo vartojami keliomis kalbomis - visos formos. Nustatyta, kad per pastaruosius 50 metų gyventojų sudėtis smarkiai pasikeitė: 1942-1943 m. buvo išnaikinti beveik visi Kalvelių žydai, o 1946- 1948 m. apie 100 lenkų šeimų išvyko į Lenkiją. Visi vietiniai Šumsko apylinkės gyventojai buvo ir yra lenkų tautybės. 1989 m. gyventojų surašymo duomenimis Šumsko apylinkėje gyveno 4196 lenkai, 386 rusai, 249 lietuviai ir 67 kitų tautybių atstovai. Daugiausiai atvyko iš kaimyninės Baltarusijos Gardino srities, jie irgi katalikai, irgi lenkai, bet kalba tik baltarusiškai, todėl juos ir vadina baltarusiais, bet ypatingai kirčiuoja: ne "belarusy", o "belarusy", o pastarieji dėl to piktinasi.Visi vietiniai gyventojai moka lenkiškai, bet jų tarpusavio bendravimo kalba yra baltarusių, "paprastoji" ("prosta mova, po-prostu"). Lenkiškai visur ir visada kalba tik 2 %, paprastai inteligentai. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad anksčiau, kol dar nebuvo išvažiavę į Lenkiją pasiturintys ir išsilavinę žmonės, lenkiškai namuose kalbėdavę daugiau šeimų, bet ne visos. Lenkų kalbą stengiasi vartoti bažnyčioje, bet kunigas leidžia eiti išpažinties ir "paprastąja" kalba, nes taip daugeliui lengviau. Tiesa, niekas nelinkęs prisipažinti, kad nelabai gerai moka lenkiškai, greičiau atvirkščiai. Gyventojai pasakoja, kad ir anksčiau taip buvo, nes lenkiškai kalbėdavo tik ponai ir inteligentai, todėl tie, kurie norėdavo, kad juos tokiais laikytų, irgi stengdavosi kalbėti lenkiškai. Savo kaimus vadina paprastosios kalbos formomis, kartais lenkiškomis, vyresnieji lietuviškos, oficialiosios, dažniausiai nė nežino, bet jaunimas žino ir vartoja. Nors 60 % informantų nurodė nepakankamai gerai mokantys rusų kalbą, bet iš tikrųjų daugelis klauso radiją bei skaito rusų ir lenkų kalbomis, žiūri rusišką TV. Per iškilmes dainuojama lenkiškai ir rusiškai, niekuomet paprastąja kalba. Viena informante papasakojo, kad jos mama sakydavusi, kad kai ji buvusi jauna (XX a. pradžioje), jų apylinkėse gyvenę lietuviai, bet paskui atėjusi Lenkija ir visi tapę lenkais. Tai patvirtino keli informantai, bet jie nežinojo, kodėl taip atsitiko. Dabar lietuviškai beveik niekas nemoka, tik šiek tiek jaunimas. Kalvelių arealo pagrindinė kalba yra "paprastoji", visi ją moka. Gyventojai "paprastąją" kalbą laiko baltarusių kalbos atmaina arba nežino, kokia tai kalba. Ji laikoma neprestižine, todėl kai Savičius kreipdavosi į gyventojus "paprastąja" kalba, sulaukdavo net pašaipų.Bet iš tikrųjų lenkiškai visi kalbėdavo tik apie bažnyčią, bendromis temomis, bet vos prabilus apie žemės ūkio darbus, buitį ar papročius, visi imdavo šnekėti "paprastąja' kalba. Išanalizavus gausius magnetofono įrašus iš šios ekspedicijos aiškėja, kad "paprastoji" kalba yra tipiška baltarusių tarmė, kuriai būdingas akavimas ir jakavimas, cekavimas ir dzekavimas, jos morfologija, sintaksė ir leksika tokia kaip šiaurės vakarinių baltarusių tarmių, o Savičius, būdamas gimtakalbis tokios tarmės atstovas iš Baltarusijos, tai patvirtina. Pateikiami tirtų kaimų pavadinimai trimis kalbomis: lietuvių (oficialioji), baltarusių ir lenkų. [From the publication]Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistinė padėtis; Gyventojai; Kalba; Kalbinė situacija; Mokėjimas; Sociolingvistinė situacija; Tautinis identitetas; Vilniaus rajonas; Vilniaus rajono tarmė; Ethno-linguistic situation; Inhabitants; Knowledge; Language; Language situation; National identity; Sociolinguistic situation; The sub-dialect of Vilnius district; Vilnius district.

ENThe article deals with the present linguistic situation in the Vilnius District, which is very complicated and not quite clear for the people who call themselves Poles, but in every-day communication use one of the Belarusian dialects. Though being Catholics, as a matter of fact they speak Belarusian. The author provides a great number of patterns of their language, called "the simple language", and investigates its linguistic geography in Kalveliai, Kena, Pakene and other villages in the south-eastern part of the Vilnius District. The paper is an attempt to conduct sociolinguistic research of the Polish population. [From the publication]