К характеристике польско-литовского билингвизма поляков Ионавского района Литвы

• Jonavos rajone gyvenantys lenkai: jų lenkų-lietuvių dvikalbystės apibūdinimas
• Poles residing in Jonava District: description of their Polish-Lithuanian bilingualism

LT1979 m. ekspedicijose Jonavos rajono Upninkų ir Kulvos apylinkėse vietiniai lenkai tvirtindavo, kad jie vienodai gerai mokantys abi - lenkų ir lietuvių - kalbas: jie deklaravo nediskriminacinę dvikalbystę. Vienas iš vietinių lenkų, Juozas Darvidas, kaip savo gero lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą pateikė tai, kad lietuvių tautosakininkai 1978 m. iš jo buvo užrašę 14 pasakų kaip iš vietinės lietuvių tarmės atstovo. Aptartinos 4 šio informanto lietuvių kalbos ypatybės. Viena iš jų yra kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių fonologinės opozicijos nebuvimas. Platesnėse gimtojo J. Darvido Karveliškių kaimo apylinkėse vartojama lietuvių tarmė dialektologų yra išsamiai aprašyta, todėl V. Čekmonas galėjo ją palyginti su informanto lietuvių kalba. J. Darvido kalboje konstatuotas toks trumpųjų balsių ilginimas galinėje žodžio pozicijoje, koks niekuomet nepasitaiko tarmėje. Antra ypatybė yra ta, kad tiek cirkumfleksinius, tiek akūtinius dvibalsius /ie/, /uo/ informantas dažniausiai monoftongizuoja, o pasitaikantys skirtumai nėra fonologiniai. To nėra nė vienoje lietuvių tarmėje. Trečia ypatybė yra dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių fonologinės priegaidžių opozicijos nebuvimas. Visai nepasitaiko tvirtagalių dvibalsių žodžio galo pozicijoje, o tai nebūdinga jokiai lietuvių tarmei. Ketvirta, pučiamieji priebalsiai /š/, /ž/, /č/, /dž/ ir priebalsis /r/ prieš priešakinės eilės balsius kietinami ne kaip kai kuriose lietuvių tarmėse, o kaip slavų, ypač lenkų, kalbose. Taigi apibendrinus šias keturias J. Darvido lietuvių kalbos ypatybes matyti, kad jo lietuvių idiolektas nėra ne tik vietinės, bet apskritai jokios lietuvių tarmės variantas. J. Darvido išmoktos lietuvių kalbos substratas yra jo gimtoji lenkų kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Defonologizacija; Dvikalbystė; Fonologinė ilgųjų ir trumpųjų kirčiuotų balsių opozicija; Jonavos regionas; Lenkų ir lietuvių dvikalbystė; Lenkų kalba; Lenkų kalba Lietuvoje; Substratas; Tarmė; Bilingualism; Defonologization; Dialect; Jonava region; Phonological opposition of stressed long and short vowels; Polish and Lithuanian bilingualism; Polish in Lithuania; Polish language; Substrate.

ENDuring the 1979 expeditions in the environs of Upninkai and Kulva villages of Jonava District, local Poles used to claim that they knew both languages - Polish and Lithuanian - equally well: they declared non-dis- criminatory bilingualism. To provide evidence for his good command of the Lithuanian language, one of the local Poles, Juozas Darvidas, referred to the fact that, in 1978, Lithuanian folklorists had written down 14 fairy-tales narrated by him as a representative of the local Lithuanian dialect. Four features of the Lithuanian language of this informant are to be discussed here. One of such features is the absence of the phonological opposition of stressed long and short vowels. The Lithuanian dialect used in the wider surroundings of Darvidas' native village of Karveliškiai has been thoroughly described by dialectologists, therefore, Čekmonas was able to compare it with the informant’s Lithuanian. Darvidas' speech has been found to possess such lengthening of short vowels in the final position of a word which never occurs in the said dialect. The second characteristic is the fact that both circumflex-accented and acute-accented diphthongs /ie/, /uo/ are for the most part monophthongised by the informant, while occurring differences are not phonological. This is not observed in any Lithuanian dialect. The third quality identified is the absence of the phonological pitch accent opposition of diphthongs and mixed diphthongs. Falling-intonation diphthongs never occur in the word-end position, which is not typical of any Lithuanian dialect.Fourthly, fricative consonants /š/, /ž/, /č/, /dž/ and the consonant /r/ before front vowels are hardened not like in some Lithuanian dialects, but like in the Slavic languages, especially Polish. In summary, the four features of Darvidas' Lithuanian explored here reveal that his Lithuanian idiolect does not constitute a variant of either the local Lithuanian dialect, or any Lithuanian dialect whatsoever. The substratum of the Lithuanian language learnt by Darvidas is his native Polish. [From the publication]