LTStraipsnyje svarstoma meistro išmonės samprata viduramžiais ir kaip ji traktuojama dabarties meniniame kontekste. Istorinis požiūris ir įvairūs šią sampratą rekonstruojantys šaltiniai perkeliami į meninį kontekstą, kuris iš dalies remiasi viduramžių tradicijomis, o iš dalies – jas interpretuoja. Kaip meno kūrinį, neįprastai atvaizduojantį tradiciją, pasirenkame Andrejaus Tarkovskio filmo „Andrejus Rubliovas“ novelę „Varpas“ ir joje veikiantį meistrą Boriską. Jo paveikslas leidžia ne tik analizuoti visiškai savitą Tarkovskio požiūrį į viduramžių tradicijas, mokymą, amatus ir meistrystę, laužant nusistovėjusią tvarką, bet ir aptikti daug bendrų sąsajų su Gilles’io Deleuze’o samprata apie kūrybą ir amatininko kaip tarpininko vaidmenį. Tokį sugretinimą leidžia daryti ir paties Deleuze’o dėmesys Tarkovskio kūrybai, ypač filmui „Andrejus Rubliovas“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deleuze; Deleuze'as; Kūryba; Meistras; Melas; Santykis su tikrove; Tarkovskis; Tikrovė; Creativity; Deleuze; Master, lie; Mastery; Reality; Relationship with reality; Tarkovsky.
ENThis article discusses the concept of mastery and the master in the Middle Ages and how it is treated in the present artistic context. The historical approach and the various sources that reconstruct this concept are put into an artistic context that is partly based on medieval tradition and partly interprets it. We choose for that Andrei Tarkovsky’s film Andrei Rublev and its Bell episode, in which young Boriska pretends to be a master and is looking for a way to prove this mastery of his. This film allows to interpret medieval tradition of crafts and training newly breaking the established order, also establishing some connections with Gilles Deleuze’s concept of creativity and the special role of the craftsman. Deleuze’s attention to Tarkovsky’s work, especially the film Andrei Rubliov, provides plenty of insights and unexpected meanings in the context of such a comparison. [From the publication]