Фонетические особенности говоров села Колесники Эйшишкского района Литовской ССР

• Fonetinės Kalesninkų kaimo tarmių ypatybės (Eišiškių rajonas, Lietuvos TSR)
• Phonetic features of dialects of Kalesninkai village (Eišiškės District, Soviet Socialist Republic of Lithuania)

LTDauguma Kalesninkų kaimo gyventojų save laiko lenkais, jie kalba tiek lenkiškai (po-prostému), tiek baltarusiškai (po-próstu). Yra lietuvių, greta savo gimtosios lietuvių kalbos taip pat vartojančių abi šias kalbas; dalis iš jų save laiko lenkais. Visos šios trys kalbos kaime funkcionuoja drauge gana seniai, šio straipsnio tikslas yra ištirti interferencijos reiškinius fonetikos lygmeniu. Kalesninkų lenkų kalbai būdingas stiprus dinaminis kirtis priešpaskutiniame skiemenyje, o visi kirčiuoti garsai ilgesni už nekirčiuotus. Aptariama 12 lenkų tarmės ypatybių, ypač būdingų vyresniosios kartos kalbai, o jaunesnių kartų - iš dalies. [...] Ši fonetikos ypatybių apžvalga rodo vidinį Kalesninkų kaimo lenkų kalbos heterogeniškumų. Jeigu vyresniosios kartos kalboje vyrauja lietuviškos fonetikos ypatybės, viduriniosios daugiau yra literatūrinės lenkų kalbos ypatybių, tai jauniausios kartos kalboje jos vyrauja. Tai rodo ne lenkų tarmės kitimą Kalesninkuose, o literatūrinės lenkų kalbos išmokimo lygį. Dėmesį patraukia nebūdinga lenkų kalbai silpna nekirčiuotų balsių redukcija, kitokia priebalsių palatalizacija, kurių kilmė sietina su lietuvių kalba. Toliau straipsnyje detaliai aprašoma baltarusių tarmės Kalesninkuose fonetika ir prieinama prie išvados, kad ji tokia pati kaip ir didesniame aplinkiniame plote vartojamos baltarusių tarmės, nepastebėta skirtumo tarp įvairių kartų kalbos. Šios baltarusių tarmės ypatybės atsispindi ir vietinėje lenkų kalboje, išskyrus frikatyvinio y tarimą. Jeigu baltarusių fonetikos izoglosės yra natūrali didesnio baltarusių kalbos masyvo tąsa, tai to negalima pasakyti apie lenkų kalbą. Palyginus Kalesninkų baltarusių ir lenkų tarmių balsių fonemų sistemas, didesnių skirtumų neaptikta, jos tiesiog sutampa. Toks pat priebalsių sistemų palyginimas išryškino tik keletą periferinių skirtumų.Kalesninkų gyventojai, vartodami baltarusių ir lenkų kalbas, taiko 7 perėjimo iš vienos kalbos į kitą algoritmus, t. y. naudojasi fonetinėmis taisyklėmis, nustatančiomis, kaip reikia pasielgti su atitinkamais, pvz., baltarusių tarmės garsais, tą patį žodį "verčiant" į lenkų kalbą ir atvirkščiai, lenkų kalbą "pritaikant" baltarusių kalbai. Jos formuluojamos, pavyzdžiui, taip: baltarusių kalbos y pakeisti g ir atvirkščiai, lenkų kalbos g pakeisti y. Lenkų ir baltarusių tarmių fonetikos Kalesninkuose palyginimas ir 7 perėjimo iš vienos kalbos į kitą algoritmai rodo, kad baltarusių kalba ten yra substratinė, o lenkų - adstratinė. Tai patvirtina lenkų kalbos ypatybių išreiškimo baltarusių kalbos fonetikos priemonėmis faktai. Lenkų tarmės įvairavimas atspindi tiesioginį lenkų literatūrinės kalbos poveikį, todėl literatūrinė lenkų kalba laikytina superstratu vietinės lenkų tarmės atžvilgiu. Toliau pateikiama tų vietinės lietuvių tarmės fonetikos ypatybių apžvalga, kurios ryškiau atsispindėjo Kalesninkų baltarusių ir lenkų tarmėse. Visų pirma minimas dzūkavimas: t', d' >c', dz' prieš priešakinius balsius: kác'inas, dz'ev'ín'i. Taip pat minimas visai lietuvių kalbai būdingas, bet nuo baltarusių ir lenkų besiskiriantis s' ir z' tarimas. Išaiškėjo, kad abi šios ypatybės dažniausiai išlaikomos tiek baltarusių (dz'és'ac', uós'im), tiek lenkų (dz'és'enc', ós'em) Kalesninkų tarmėse. Tokių pačių reiškinių pastebėta ir Vilniaus rajono Lavoriškių kaimo lenkų kalboje, todėl būtent šios fonetinės ypatybės laikomos itin svarbiomis tiriant adstratinę lenkų kalbą visame Vilniaus krašte.Atkreipiamas dėmesys į dar vieną lietuvių tarmės ypatybę - [x] fonemos nebuvimą, nes tuo paaiškinamas x//k painiojimas baltarusių tarmėje (galbūt ir lenkų, bet neužrašyta pavyzdžių): žan'ík, máčok'i, taip pat rodantis substratinį lietuvių kalbos pobūdį Kalesninkuose. Būta 3 Kalesninkų polonizacijos etapų: 1) iki 1920 m.; 2) nuo 1920 įniki karo; 3) pokario. Pirmajame etape daugelyje šeimų kalbėta baltarusiškai, o dalyje, gerokai didesnėje nei dabar, - lietuviškai. Lenkiškai kalbėjo tik vietinė nuskurdusi šlėkta. Intensyvi polonizacija prasidėjo prijungus vadinamąjį Vilniaus kraštą prie Lenkijos. Iki tol buvusi tik bažnyčios ir šlėktos bendravimo kalba, lenkų kalba tapo administracijos, mokyklos ir kultūros kalba, įgijo didelį autoritetą. Po karo Kalesninkuose įsteigta mokykla lenkų mokomąja kalba, visai neseniai joje įkurti komplektai lietuvių ir rusų mokomosiomis kalbomis. Vyresnioji Kalesninkų karta mažaraštė, mokykloje mokėsi "dar prie Nikalojaus". Viduriniosios kartos atstovai dažniausiai yra baigę 5-7 lenkiškos mokyklos klases, namie šneka lenkiškai. Jaunesnioji karta paprastai baltarusiškai nebešneka. Ši socialinių kalbų funkcijų apžvalga tik patvirtina po fonetinės analizės padarytas išvadas apie adstratinį lenkų tarmės pobūdį ir apie superstratinės literatūrinės lenkų kalbos įtaką jai. Didžiausią visuomeninį svorį Kalesninkuose šiuo metu turi lenkų kalba. Lietuvių kalba pradeda įgyti įtaką kaip administracijos ir iš dalies mokyklos kalba, bet su ja konkuruoja rusų kalba. Baltarusių kalba yra plačiausiai vartojama, bet neturi visuomeninio svorio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Baltarusių kalba Lietuvoje; Eišiškių rajonas; Fonetiniai ypatumai; Fonetinės (fonologinės) ypatybės; Kalesninkų kaimo tarmės; Lenkų kalba; Lenkų kalba Lietuvoje; Lenkų kalbos tarmė; Sociolingvistinė situacija; Belarusian in Lithuania; Belarusian language; Dialects of Kalesninkai village; Eišiškės region; Phonetic (phonological) features; Phonetic features; Polish dialect; Polish in Lithuania; Polish language; Sociolinguistic situation.

ENThe majority of residents of Kalesninkai village consider themselves to be Polish, while they use both the Polish language ("po-prostemu") and the Belarusian language ("po-próstu"). Some Lithuanians also use both of those languages in addition to their mother tongue-Lithuanian; a part of them regard themselves to be Polish. All the three languages mentioned above have been functioning together in the village for quite a while; the purpose of this article is to examine interference phenomena at the level of phonetics. The Polish language of Kalesninkai is characterised by a strong dynamic stress in the last but one syllable, whereas all stressed sounds are longer than unstressed ones. The present article discusses 12 features of the Polish dialect, which are especially typical of the language of the older generation and partially typical of that of younger generations. [...] This overview of phonetic features demonstrates the inner heterogeneity of the Polish language of Kalesninkai village. While the language of the older generation is dominated by the Lithuanian phonetic features, the language of the middle generation possesses more features of the literary Polish, and the language of the youngest generation is already dominated by the features of the literary Polish. This does not show the evolution of the Polish dialect in Kalesninkai, rather, it is a sign of the level of command of the literary Polish. The features that stand out are weak reduction of unstressed vowels not characteristic of Polish and different palatalization of consonants; the origin of these features is to be associated with the Lithuanian language.The article proceeds to describe, in detail, the phonetics of the Belarusian dialect in Kalesninkai, which leads to the conclusion that it coincides with the phonetics of the Belarusian dialect used in a larger surrounding area and that no differences were observed in the language spoken by various generations. These features of the Belarusian dialect are also reflected in the local Polish, except for the pronunciation of the fricative y. Whereas isoglosses of the Belarusian phonetics constitute a natural continuation of a larger mass of the Belarusian language; this does not apply with regard to Polish. The comparison of the vowel phoneme systems of the Belarusian and Polish dialects of Kalesninkai has not demonstrated any major differences; they simply coincide. The same comparison of the consonant systems has only found a few peripheral differences. Further on, V. Čekmonas proves that inhabitants of Kalesninkai apply 7 algorithms of switching from one language to the other in their use of Belarusian and Polish, i.e., they use phonetic rules establishing the treatment of appropriate sounds of, e.g., the Belarusian dialect, when "translating" the same word into Polish and vice versa, when "adapting" the Polish language to Belarusian. The rules are worded as follows, e.g., у of the Belarusian language is to be replaced by g and vice versa, g of the Polish language should be replaced by y. The comparison of the phonetics of the Polish and Belarusian dialects in Kalesninkai as well as 7 algorithms of switching from one language to the other show that, there, Belarusian is a substratic language, while Polish is an adstratic one. This has been confirmed by the expression of the features of Polish with the help of phonetic means of Belarusian.Variation of the Polish dialect reflects a direct impact of the literary Polish language, therefore, the literary Polish is to be regarded as a superstratum in respect of the local Polish dialect. [...] Three stages of Polonisation of Kalesninkai are distinguished: (1) Until 1920; (2) From 1920 until the war; and (3) The post-war period. In the course of the first stage, Belarusian was used in many families, whereas Lithuanian was used in a much larger part of families than today. Polish was spoken only by the local impoverished nobility. Intense Polonisation started following the incorporation of the so-called Vilnius region into the territory of Poland. Only the language of the Church and the communication of the nobility prior to the incorporation, the Polish language became the language of the administration, school and culture as well as gained high authority. During the post-war period, a school was opened in Kalesninkai with Polish as the language of instruction, while just recently sets have been set up there in Lithuanian and Russian as languages of instruction. The older generation of Kalesninkai has a low level of literacy and went to school "still under Nicholas". The representatives of the middle generation have usually completed forms 5-7 of a Polish school and use Polish at home. A younger generation generally no longer speaks Belarusian. The present overview of social functions of languages only confirms the conclusions made after the phonetic analysis regarding the adstratic nature of the Polish dialect and influence of the superstratic literary Polish on the Polish dialect. Currently, the Polish language carries the largest social weight in Kalesninkai. The Lithuanian language is beginning to gain influence as a language of the administration and, partially, school, but Russian is competing with it. The Belarusian language is used most widely, however, it does not carry a social weight. [From the publication]