Деревня Озерки - язык и люди. К проблеме литовско-белорусско-польской языковой интерференции

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Деревня Озерки - язык и люди. К проблеме литовско-белорусско-польской языковой интерференции
Alternative Title:
  • Azierkų kaimas - kalba ir žmonės. Lietuvių-baltarusių-lenkų kalbų interferencijos klausimu
  • Village Ozerkai - language and people. On the interference of the Lithuanian-Belarusian-Polish languages
In the Book:
Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 351-386, 900-903, 1008-1011
Summary / Abstract:

LTAzierkų kaimo nebėra, čia aprašoma buvusi jo trikalbė sociolingvistinė situacija. Šis Baltarusijos pasienio kaimas prie pat pietinės Lietuvos sienos ties Druskininkais 1959 m. dėl nederlingų žemių buvo pripažintas neperspektyviu, todėl jame gyvenusios 66 šeimos išsiskirstė: trečdalis emigravo į Lenkiją, kiti apsigyveno gretimuose kaimuose. 16 šeimų persikėlė į Grandičių kaimą, kur susibūrė į "naujuosius Azierkus", ten ir buvo 1971 m. V. Čekmono ištirti pagal specialią programą, siekiant atkurti sociolingvistinę Azierkų situaciją. Azierkų gyventojai oficialiai buvo užrašomi lenkais. Tačiau vyresnioji karta (gimę iki 1923 m.) tarpusavyje bendrauja lietuviškai. Vidurinioji karta (gimę iki 1943 m.) - baltarusiškai, o su savo tėvais - lietuviškai. Jų vaikai lietuviškai nebemoka, tik vienas kitas gali šiek tiek pakalbėti, dažniausiai su seneliais. Jaunimas lenkiškai nemoka, kalba tik baltarusiškai, linkęs orientuotis į rusų kalbą, kuria mokosi mokykloje. Nors vyresnioji karta deklaruoja lenkų kalbą kaip gimtąją, ją vartoja tik susitikę su svetimais žmonėmis. Tada paaiškėja, kad jie gana mielai ir laisvai šneka lenkiškai. Vidurinioji karta lenkiškai moka pasyviai, nors ir yra mokęsi lenkiškose mokyklose, girdėję lenkiškai šnekant savo tėvus. Kalbinami lenkiškai jie gerai supranta, bet patys atsakinėja baltarusiškai, įterpdami vieną ar kelis lenkiškus žodžius. Jų vaikai lenkiškai nemoka. Tiriant Azierkų lietuvių kalbą paaiškėjo, kad vyresnioji karta išlaiko kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių opoziciją: (su) lazdù, bet gru·dú ‘grūdų’. Tariant ilguosius balsius balso stygos yra pusantro karto labiau įtempiamos, dar ryškiau skiriasi trumpųjų ir ilgųjų kirčiuotų balsių intonacija. [...].Dvikalbystės ir daugiakalbystės atvejais daug labiau yra paveikiama antrosios kalbos fonetika, nes lemiamą įtaką turi gimtoji kalba. Kitas svarbus veiksnys yra antrosios kalbos socialinis autoritetas: kuo jis didesnis, tuo labiau stengiamasi laikytis tos kalbos taisyklių. Tai ir paaiškina, kodėl taip skiriasi atskirų tos pačios kalbinės visuomenės narių antrosios kalbos mokėjimo lygis, vartojimo pobūdis. Antroji kalba, Azierkų atveju baltarusių, tapo kaimo koinė dėl intensyvių kontaktų ir įgyto socialinio autoriteto. [...] Viduriniajai kartai baltarusių kalba yra pagrindinė, jų baltarusių kalbos fonetika iš esmės nesiskiria nuo vyresniųjų, bet nesutampa su jų lietuvių kalbos fonetika, kuria jie kalbasi tik su savo tėvais, nors kai kurie visai jos nevartoja.Yra keletas jaunesniosios kartos atstovų, mokančių lietuviškai ir ja šnekančių tik su seneliais, bet jų lietuvių kalbos fonetika yra visiškai baltarusiška. Lenkiškai vyresnioji karta tarpusavyje nesikalba, bet mielai ima bendrauti gana turtinga lenkų kalba, jeigu jų kas nors paprašo, į juos kreipiasi lenkiškai. Tuo tarpu vidurinioji karta patys pasakyti lenkiškai moka tik atskiras frazes, žodžius, nors labai gerai supranta, ką jiems sako, bet atsakinėja dažniausiai baltarusiškai, o jeigu lenkiškai, tai vis pasitikslindami. Taigi lenkų kalba čia turi idiolekto statusą ir labai įvairuoja, nes jos pagrindas yra literatūrinė lenkų kalba, kurios mokėjimo lygis nevienodas, daug priklauso nuo išsilavinimo ir kitų individualių aplinkybių.Klausantis Azierkų gyventojų lenkų kalbos, susidaro įspūdis, kad jiems nežinomus lenkiškus žodžius jie generuoja iš baltarusių kalbos, pritaikę kelias adaptavimo taisykles, tokias kaip kirčio fiksavimas priešpaskutiniame baltarusiško žodžio skiemenyje; baltarusiškuose žodžiuose esančių a keitimas o; junginių re, rы keitimas junginiais žы, šы, že, še; frikatyvinių priebalsių y keitimas sprogstamaisiais g ir kt. [...] Dėl lietuvių-baltarusių ir baltarusių-lenkų kalbų interferencijos Azierkuose vyksta dvejopi skolinimosi procesai: substitucija ir reminiscencija. Substitucija vadintini tokie Azierkuose vykstantys procesai tiek baltarusių, tiek lenkų kalbose, kai vietoj baltarusiškų ц'', дз'', c'', з'' tariami lietuviški c', dz', s', z'; vietoj kietųjų ш, ж, ч - š', ž', č'. Reminiscencijos arba sporadiniu skolinimosi pavyzdžiu gali būti o nekeitimo į a atvejai baltarusių kalboje arba atvirkščiai - šio proceso buvimas lenkų kalboje. Pastebėtina, kad lenkų kalbos, ypač jos leksikos, įtaka Azierkų baltarusių kalbai yra didžiulė, nepalyginama su jos vartojimo dažnumu, o patys polonizmai vertinami kaip baltarusių kalbos puošmenos. Visi polonizmai adaptuojami. Dėl daugiakalbystės Azierkuose radosi toks reiškinys kaip kalbų išlyginimas, t. y. vartojant kelias kalbas nė viena iš jų nėra itin išpuoselėta, turtinga. Išlyginimo efektą sudaro bendros leksikos branduolys, t. y. veidrodinis tų pačių leksemų atspindys visose trijose kalbose. Trikalbystės reiškinys Azierkuose laikinas: jaunoji karta iš esmės yra monolingvai, todėl po keleto dešimtmečių Azierkų kalba taps viena iš baltarusių tarmių, turinčių substratinių lietuvių kalbos apraiškų ir gausybę polonizmų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Azierkų kaimas; Baltarusių kalba; Daugiakalbystė; Fonetinės ypatybės; Kalba ir žmonės; Lenkų kalba; Lietuvių tarmės Baltarusijoje; Sociolingvistinė situacija; Tarmė; Trikalbė sociolingvistinė situacija; Belarusian language; Dialect; Language and people; Lithuanian dialects in Belarus; Multilingualism; Phonetic features; Polish language; Sociolinguistic situation; Trilingual sociolinguistic situation; Village Ozerkai.

ENVillage Ozerki is no longer existent, here we describe its former trilingual sociolinguistic situation. This village, which was situated in Belarus near the southern border of Lithuania and Druskininkai, in 1959 has been announced as non-prospective due to the infertile lands, and therefore 66 families inhabiting the above-mentioned village have dispersed: one third emigrated to Poland, others settled in neighboring villages. 6 families moved to the Grandiči village, where they established the "New Ozerkai" and in 1971 they were the subject of Cekmonas research under a special program whose goal was to restore the socio-linguistic situation of Ozerkai. The inhabitants of Ozerki were officially recorded as Poles. However, the elder generation (born before 1923) interacts with each other in Lithuanian. The middle generation (born before 1943) - in Belarusian, and in Lithuanian with their parents. Their children no longer know Lithuanian, only some can speak a little, mostly with grandparents. Young people do not know Polish language, speak only in Belarusian, and tend to focus on Russian, which is the main language at school. Although the elder generation declares Polish to be their mother tongue, it is used only when meeting with strangers. Then it turns out that they quite gladly and freely speak Polish. The middle generation knows Polish language passively, although they have been attending Polish schools, and heard their parents speaking Polish. When asked in Polish, they understand it pretty well, but tend to respond in Belarusian, by inserting one or more Belarusian words. Their children do not know Polish. Analysis of Lithuanian language in Ozerki village revealed that the elder generation retained the opposition of the stressed long and short vowels: (su) lazdù, but gru·dú ‘grūdų’.Pronouncing long vowels, voice chords are one and a half times tenser, the difference between the intonation of short and long stressed vowels is even more distinct. [...] In the cases of bilingualism and multilingualism, the phonetics of the second language is much more affected, as the mother tongue has a decisive influence. Another important factor is the social authority of the second language: the higher it is, the more effort is made to adhere to the rules of that language. This explains why the level of knowledge and nature of use of the second language by different members of the same linguistic society varies so much. The second language, Belarusian language in the case of Ozerki, becomes a koine in the village because of intense contacts and acquired social authority. [...] For the middle generation, Belarusian is the main language,, the phonetics of their Belarusian language is essentially the same as that of the elder generation, but does not coincide with the phonetics of their Lithuanian language, which they only use with their parents, although some do not use it at all. There are several representatives of the younger generation who know Lithuanian and use it only with their grandparents, but the phonetics of their Lithuanian language is completely Belarusian. The elder generation does not speak Polish with each other, but if asked by someone in Polish, they gladly speak in quite rich Polish language. Meanwhile, the middle generation knows only particular phrases and words in Polish, although they understand very well what is said to them, but mostly answer in Belarusian, and if they answer in Polish, they try to clarify most of the words. Thus, the Polish language here has an idioletic status and varies greatly, because it is based on the literary Polish language, the level of knowledge of which is unequal, and largely depends on education and other individual circumstances.When listening to the Ozerki Polish language, we get the impression that they are generating unknown Polish words from the Belarusian language by applying several adaptation rules, such as fixing the accent in the penultimate syllable of the Belarusian word, changing a in the Belarusian words to o, changing re, rы by žы, šыi, že, še, changing fricative consonants у with plosive consonant g etc. [...] Due to interference between the Lithuanian-Belarusian and Belarusian-Polish languages, two processes of borrowing are taking place in Ozerki: substitution and reminiscence. Substitution is referred to the processes taking place in Ozerki in both Belarusian and Polish languages, where, instead of the Belarusian ц'', дз'', с'', з'' Lithuanian c', dz', s', z' is pronounced; instead hard ш, ж, ч - š', ž', č'. The example of reminiscence or occasional borrowing may be the cases of not changing о to a in the Belarusian language or vice versa - the presence of this process in the Polish language. It is noteworthy that the influence of the Polish language, in particular its vocabulary, on the Ozerki Belarusian language is enormous, incomparable to the frequency of its use, and the polonisms themselves are regarded as decorations of the Belarusian language. All polonisms are adapted. It is noteworthy that due to multilingualism, the phenomenon of leveling of languages emerged in Ozerki, i.e. while using several languages, none of them is highly developed, rich. The leveling effect is based on a single lexical core, i.e. a mirror image of the same lexemes in all three languages. The phenomenon of trilingualism in Ozerki is temporary: the young generation is essentially monolingual, therefore, after several decades language spoken in Ozerki will become one of the Belarusian dialects with substrate display of the Lithuanian language and the abundance of polonisms. [From the publicati

ISBN:
9786094112010
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81554
Updated:
2020-04-18 07:37:52
Metrics:
Views: 48
Export: