Lietuvių kalbos mokslas ir norminimas stalinizmo epochoje

LTStraipsnyje aprašomas lietuvių kalbos mokslas ir norminimas Stalinizmo epochoje, nes po II-ojo pas. karo Lietuvoje, o Sovietų Sąjungoje nuo 1925m. atmesdamas visas kitas nuomones, marizmas ir toliau išliko oficialiu kalbotyros mokslu, o marksizmas – oficialia Lietuvos valstybės ideologija. Nikolajaus Maro „Naujasis mokslas apie kalbą“ tapo nauja bendrosios kalbotyros kryptimi ir tuo metu buvo pripažintas svarbiausiu, nes jis atitiko nacionalinės Sovietų Sąjungos tuo metu vykdomą politiką. Marizmas neigė kalbų giminystę, jų šeimas, o lyginamąją kalbotyrą paskelbė „buržuaziniu mokslu“, nesuderinamu su marksizmu, taip pat tvirtino, kad kalba esanti visuomeninio – ekonominio antstato reiškinys, turintis klasinį pobūdį. „Naujasis mokslas apie kalbą“ sudarė prielaidas lyginti Sovietų Sąjungos kalbas pirmiausia remiantis rusų kalba. Tik po pradėtos akademiko Arnoldo Čikobavos diskusijos kalbotyros mokslo klausimais „Pravdos“ laikraštyje, kurioje taip pat dalyvavo prof. N. S. Čemodanovas, filol. m. kand. B. Serebrianikovas, akad. I. I. Meščaninovas, prof. G. Sanžejavas, prof. F. Filinas, akad. V. Vinogradovas, istorijos mokslų dr. A. Popovas ir kt., iš esmės pasikeitė požiūris į kalbą. Straipsnyje pasmerktas Nikolajaus Maro „naujasis mokslas apie kalbą“ ir nors aiškiai suformuluotos sovietinės kalbų politikos nebuvo, tačiau iš citatos galima suprasti, kad ateityje numatytas taikus kalbų suartėjimas, o vėliau susiliejimas. Paminėtina, kad svarbiausias darbas, kurį Lietuvių kalbos instituto bendradarbiai dirbo 1946 metais, buvo Didžiojo lietuvių kalbos žodyno redagavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos mokslas; Lietuvių kalbos norminimas stalinizmo epochoje; Marizmas; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; Rengimas; Lithuanian philology; Standartization of the Lithuanian language during the Stalin-era; Marism; Preparation of "The Dictionary of Modern Lithuanian".

ENThe article describes the science of the Lithuanian language and its standardisation in the epoch of Stalinism after World War II, as after World War II in Lithuania and after 1925 in the Soviet Union, rejecting all other opinions, “Marrism” still remained the official science of linguistics, and Marxism was the official ideology of Lithuania. Nikolay Marr’s “New Science About The Language” became a new trend in common linguistics and in those times was regarded as the most significant one as it corresponded to the policy performed by the national Soviet Union. Marrism denied the affinity of languages and their families, and pronounced comparitive linguistics as the “science of bourgeois”, and incompatible with Marxism. Furthermore, it stated that the language is the phenomenon of the social-economic superstructure of a classical nature. “New Science About The Language” created the context for comparing languages of the Soviet Union, first of all, with reference to the Russian language. The attitude towards the language essentially changed only after the discussion started by the academic Arnold Čikobava on matters of lingustics in the newspaper “Pravda”, in which also professor N. S. Čemodanov, aspirant of philology. B. Serebrianikov, academic I. I. Meščaninov, Professor G. Sanžejav, Professor F. Filin, academic V. Vinogradov, Doctor of Historical Sciences A. Popov, etc., participated. The article declaims Marr’s “New Science About The Language”, and, even though there was no clearly formulated Soviet language policy, it is clear from the quotation that a peaceful approximation of languages, and later on – their merging, was envisaged.