Lietuvos Tautodailininkų sąjungai - 50 metų: tautodailės raidos 1987-2016 m. apžvalga

LTLietuvos tautodailininkų sąjungą sudaro septyni padaliniai, o sąjungos nariai priklauso tekstilės, mezgimo, taikomosios drožybos, pynimo, skulptūros, grafikos, tapybos, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, paprotinės dailės sekcijoms. Tautodailininkų sąjungos veiklą fragmentiškai nušviečia žiniasklaida, o ir kitais keliais ši veikla susilaukia atgarsio kaip kultūros aktualijos. Turbūt reikėtų ir gilesnės analizės, bet besidom intys tautodaile visus tuos didesnius ar mažesnius fragmentus susirenka į panoraminį vaizdą. Po 1985 m. "amžinojoje valstybėje" (SSRS) pradeda formuotis "tektoniniai lūžiai". 1988 m. įkuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Kultūros gyvenime pirmuoju balsu skamba tautos tema. Kanklės, tautinės juostos, tautiniais rūbais pasipuošę ansambliai, lietuvių poezija, muzika, skulptūrų, audinių, kalvystės, gintaro papuošalų parodos, Povilo Mataičio teatro vakaronės laužų šviesoje Vilniaus senamiesčio kiemuose... Metraštininkai turbūt tiksliau ir plačiau aprašys Tautinio atgimimo laikotarpį, be kurio sunku įsivaizduoti permainų mastą - būtent tuo metu Liaudies meno draugija pavirto Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Tą pačią vasarą Vilniuje įvyko atviras tautodailininkų susirinkimas, per kurį buvo įsteigta Sąjūdžio rėmimo grupė. Vėliau tautodailininkai rinkosi ne kartą, svarstė visuomenines aktualijas, brolijos kultūrinės veiklos perspektyvas. Rimti, esminiai struktūros valdymo klausimai ir temos kaitaliojosi su lengvais akimirkos smulkmenų sprendimais. Kultūros įvykių srautas spartėjo. Kūrybos eksperimentai peržengdavo įprastas tradicines ribas: skulptorius Vytautas Patašius sugalvoja medžio vitražą (peršviečiamas skirtingo plonumo medžio plokštumų junginys).Feliksas ir Irena Pakutinskai, naudodami elektrolizės techniką, sukuria archeologų randamų gintaro papuošalų formų parafrazes; Saulius Sasnauskas ima lydyti bešvinio vitražo dekoratyvias erdvines kompozicijas; Vytautas Majoras sukuria judančius karžygius, mitologijos personažą - kaukiantį "Geležinį vilką"; Eduardas Jonušas Neringoje pastato laivą kūreną; Antanas Česnulis Dzūkijoje pasistato malūną - galeriją savo skulptūroms eksponuoti; Vytautas Jarutis Alytuje nukala paminklą Antanui Juozapavičiui - pirmajam karininkui, žuvusiam už Lietuvos nepriklausomybę; Jonas Tvardauskas prie Lietuvos ambasados Čekijoje pastato stogastulpį "Mindaugo karūnavimas"; Palmira Damijonaitienė su tautinių juostų parodomis keliauja po Kanadą, JAV; Rimantas Zinkevičius tampa tautodailės "drožėjų pasiuntiniu" Vengrijoje... Stasys Šalkauskis 1919 m., Atgimimo bangai dar neatslūgus, yra pasakęs: "Individualinėje tautinėje kultūroje gali glūdėti visuotinis turinys, bet šitas turinys tik tada yra tikrai vertingas, kai jis yra universalus". [Iš straipsnio, p. 4]Reikšminiai žodžiai: Autorinės teisės; Etninė kultūra; Jubiliejus; Liaudies menas; Lietuvių tautodailininkų sąjunga; Lietuvos tautodailininkų sąjunga; Tautodailininkų sąjunga; Tautodailė; Anniversary; Authorship rights; Ethnic culture; Folk Artists Union; Folk art; Lithuania; Lithuanian Folk Artists Society.

ENMass media sheds light on fragmentary activities of the members of the Lithuanian Folk Artists Society, composed of seven divisions, which include the sectors of textile, knitting, applied carving, weaving, sculpture, graphics, painting, ceramics, smithery, jewellery and custom art, as well as presents them as culturally relevant issues. In 1988 the Lithuanian Reform Movement (Sąjūdis) was formed. Cultural life was marked by the emergence of National Themes: a Lithuanian folk instrument - the kanklės, folk bands, ethnographic ensembles wearing national costumes, Lithuanian poetry, music, sculptures, woven clothing, smithery items, amber jewellery, exhibitions, etc. In 1990 folk artists participated actively in creative art workshops and the first Lithuanian Cultural Congress. A particular attention was given to the national cultural background - ethnic culture, i.e. folk art, since folk art is part of ethnic culture. In 1991 the Department of Ethnic Culture (EK) was established at the Ministry of Culture and Education, while the Lithuanian Folk Culture Centre reinforced the Divisions of EK. The Congress supported Norbertas Vėlius' proposal to adopt a separate Law on State Protection of Ethnic Culture. During the process of decentralization in towns and regions EK centres, which were under the authority of municipalities, were established (in 1995 -14 centres). They became the pillar for the local folk art initiatives, creative work spaces for folk artists and the partners of the Lithuanian Folk Artists Society. In 1989 the Annual General Meeting of the organization members passed a resolution to rename the Lithuanian Folk Art Association into the Lithuanian Folk Artists Society (LTS). At that time the laws were undergoing numerous amendments.The principle laws of the Folk Art Association were revised respectively, whereas their structure and contents remained unchanged. During the first year of independence education and culture became inseparable, while education was considered as part of culture. This model resembled reality to a large extent. Plein Air Art events, seminars, practical and theoretical professional development courses have been organized since the foundation of the Society. A high level of professionalism can be proved by the fact that in the seventh decade the courses, held at the Vilnius Academy of Arts, were led by its teachers. When maintaining the excellent cultural spirit of the Lithuanian Cultural Congress, the EK promoters prepared the Law on "The Principles of State Protection of Ethnic Culture". LTS participated actively in its preparatory work and afterwards in its implementation. In 1999 the Law was adopted and the Council for the Protection of Ethnic Culture was established. It was the expert institution that helped the Seimas and the Government to form the state policy for EK protection. The principles of the Support Foundation for EK were defined as well. The Council was operating in regions and it was represented by the Council for the Protection of Ethnic Culture of ethnographic regions, while its representatives were appointed by ITS Departments. Under the initiative of the Council, the year 2015 was declared as "The Regional Year", while 2016 -"The Year of National Costume". The costume design has been relevant in folk art since the establishment of ITS.In 2007 LTS participated actively in creating the Law on the National Heritage Product (TPP). Sustainable activities were ensured by establishing the principles of the Council, a list of traditional crafts and trades, TPP classificator, certification regulations, TPP protection, its marketing and development programme and the plan of its implementation measures. Heritage products were under the state protection. Folk artists were encouraged to create, implement and promote heritage products. The principles and forms of state protection were specified for this particular area. The overall effect of the policy was favourable to folk art, since the quality craft management is the essential key to creating art of enduring value. [...]. [Extract, p. 15-16]

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History