Apie kryždirbystę sovietmečiu

LTKryždirbystės tradicijai sovietmetis buvo ypač sunkus laikotarpis. Nuo pirmųjų pokario metų sakraliniai mažosios architektūros paminklai imti sąmoningai naikinti. Sovietų valdžiai dažniausiai užkliūdavo miestelių aikštėse, pakelėse ir ypač nuo seno šventomis laikytose vietose stovintys kryžiai bei kiti sakraliniai paminklai. Vis dėlto, nepaisant draudimų, naikinimo, represijų, paminklai tai vienur, tai kitur iškildavo ir per sovietmetį. Ypač atkakliai žmonės atstatydavo kryžius šventose vietose po masinio naikinimo vajų, pavyzdžiui, Kryžių kalne. Kol kas šis laikotarpis tik pradedamas išsamiau tyrinėti. Iki šiol daugiausia rašyta apie kryždirbystės paminklų naikinimą sovietmečiu. Paskutiniaisiais sovietmečio metais, Atgimimo laikotarpiu (1988-1990 m.) pastatyti sakralinio turinio paminklai jau yra aptarti keliose publikacijose. Paminėtini Gražinos Marijos Martinaitienės straipsniai, aptariantys sovietmečiu sukurtus kryždirbių Antano Sorakos (1886-1951) ir Petro Tamašausko (1893-1983) kūrinius, bei Vitalijos Vasiliauskaitės publikacija apie meistrą Kazimierą Nemanį (1923-2002), kurio didžiąją kūrybos dali sudaro sovietmečiu sukurti memorialiniai paminklai. Šio straipsnio autorė yra nagrinėjusi kryždirbystės tradicijos palaikymo būdus sovietmečiu, jų menines ypatybes. Ablingos ansamblio įtaką tradicinių memorialinių paminklų kūrybai aptarė Alė Počiulpaitė ir G. M. Martinaitienė.Šiame straipsnyje aptariami kryždirbystės paminklų statymo motyvai sovietmečiu (iki Atgimimo laikotarpio - 1988 m.) ir atskleidžiamos meninės raiškos ypatybes, būdingas to meto kryždirbystės objektams. Straipsnyje naudotasi 2013-2015 m. ekspedicijose autorės surinkta medžiaga, fotografine ir rankraštine medžiaga, saugoma Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštyne (toliau -LII BR), Panevėžio kraštotyros, Žemaičių "Alkos", Šiaulių "Aušros", Zanavykų muziejuose, privačių asmenų fotografijų albumais, taip pat paskelbta kraštotyros medžiaga, liaudies memorialinių paminklų albumais. [Iš straipsnio, p. 16]Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Kryžiai; Memorialiniai paminklai; Paminklai; Raida; Sovietmetis; Cross crafting; Cross-crafting; Crosses; Development; Memorialmonuments; Monuments; Soviet era; Soviet period.

ENThe article deals with the development of the cross-crafting tradition during the Soviet Era. The first part of the article reveals the reasons for erecting monuments and pinpoints the ways that helped maintain this tradition during the Soviet Era. Monuments marked the spots where victims died; they were erected to get God's comfort in the post-war period or were considered as the fulfilment of one's vows to God (asking for health). It was a tradition to erect a new monument in the place of the deteriorated one. Usually, churchyards were decorated with crosses to commemorate different historical events and personalities. Another factor that helped maintain the cross-crafting tradition during the Soviet Era was the relocation of old monuments from their former places to new buildings or other safe places, namely to cemeteries and churchyards, their restoration and renovation. The second part of the article analyses artistic means of expression used in cross-crafting artworks. In the post-war period artistic means of expression were considerably impacted by the tradition - the ornamentation and design of monuments of a specific region or location were characteristic to that particular location. In due course, crosses were built rather than monuments erected. The ornamentation of crosses became much the same and decorative elements of a particular region or location were rarely used, whereas multiple rays at the cross-piece were prevalent. During the Soviet Era these crosses "suns" were set up all over the country. Sometime later, the erected monuments resembled the shapes and the ornamentation of traditional monuments. Under the influence of the Ablinga Memorial, pole-type sculptures and the imitations of various pillar-type crosses and pillared shrines emerged, which are relatively popular until the present time.Highly decorated crosses made during the Soviet Era reveal the fact that the tradition of exceedingly decorated crosses of the mid-war period, which was considered as the manifestation of patriotism, was revived and maintained. Therefore, a highly decorated monument, which resembled the monument of the mid-war period, was the embodiment of patriotism and occasionally statehood. Furthermore, patriotic motifs were expressed by sacral sym bols and the symbols of statehood. On the other hand, sacral monu ents erected during the Soviet Era marked the resistance to the anti-religious policies, which also had a patriotic character - they were erected to commemorate the aspiration of Lithuanian people to become independent. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts