Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė
LTStraipsnyje plėtojamas perceptyviosios dialektologijos diskursas – svarstomas objektyviojo tarmiškumo klausimas. Siekis svarstyti objektyviojo tarmiškumo, kaip tarmėtyrinio parametro, klausimą iš esmės yra siekis identifikuoti tas kalbines tarmės artefakto charakteristikas, kurios skiria šį artefaktą nuo kitų stebėjimo artefaktų paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu. Taigi straipsnyje, remiantis kalbinių nuostatų ir variantų percepcijos duomenimis, plėtojamas iliustruojamasis diskursas, atskleidžiąs objektyviojo tarmiškumo požymius ir vertę iš paprastojo lietuvių kalbos bendruomenės nario perspektyvos. Iš tyrimo duomenų išaiškėja, kad paprastųjų kalbos bendruomenės narių objektyviojo tarmiškumo bruožų sistema aprėpia ir skiriamuosius (pirminius), ir būdinguosius (antrinius), ir blankiuosius (tretinius) tarminius požymius. Tik dažnesni, intensyvesni antrinių (būdingųjų) ir tretinių (blankiųjų) požymių iškilumai horizontaliajame regioninio kalbos variantiškumo kontinuume lemia, kad paprastieji kalbos bendruomenės nariai (re)konstruoja tarmės artefaktą būtent iš pastarųjų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perceptyvioji dialektologija; Objektyvusis tarmiškumas; Tarmės artefaktas; Bendrinė kalba; Perceptual dialectology; Objective dialecticity; Dialect artefact; Standard Language.
ENThe article focuses on the discourse of perceptual dialectology with the emphasis on the issue of the objective dialecticity. The aim to analyse the question of the objective dialecticity as a dialect parameter is essentially an attempt to identify the linguistic features of the dialect artefact that distinguish this artefact from other observation artefacts from the perspective of an ordinary member of the language community. Thus, the article, based on the data of language attitudes and perception of variants, develops an illustrative discourse, which reveals the features and values of the objective dialecticity from the perspective of an ordinary member of the Lithuanian language community. The research data reveals that the system of the objective dialecticity features of ordinary members of the language community encompasses distinctive, characteristic, and fuzzy dialectal features. Only more characteristic and intense prominent secondary (characteristic) and tertiary (fuzzy) features in the horizontal continuum of the regional language variance determine that ordinary members of the language community (re)construct the dialect artefact on the basis of the latter. [From the publication]
- Antano Baranausko tarmių tekstai - kvaziautentiškų tekstų chrestomatija? / Violeta Meiliūnaitė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 4 / sudarė Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 248-259.
- Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė : ribos mentaliniuose žemėlapiuose / Laura Geržotaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 121-142.
- Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas / Laura Geržotaitė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (27 p.).
- Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
- Kvazistandarto variantas : jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstovų požiūris / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Lietuvių kalba. 2018, 12, 1 pdf (13 p.).
- Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės / Violeta Meiliūnaitė, Nijolė Tuomienė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), p. 274.
- Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės / Miglė Keturkienė, Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 31-52.
- Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Verbum. 2016, t. 7, p. 17-33.
- Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
- Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis / Monika Triaušytė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (15 p.).
- New trends in Lithuanian dialectology: multimodal research model / Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 11-33.
- Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (24 p.).
- Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys : variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis) / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 89-120.
- Pritarimas pašnekovui žemaičių kasdienybės diskurse: funkcijos ir raiška (remiantis XX a. II pusės šaltiniais) / Jūratė Pajėdienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (20 p.).
- Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
- Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 85, p. 262-292.
- Tarmiškumo tvarumas didmiestyje: emic naratyvo kūrėjo perspektyva / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 38 (43), p. 85-100.
- Tarmių mentalinio žemėlapio (ne)tikslumo veiksniai: tarmės vartojimas vs. nevartojimas / Erika Merkytė-Švarcienė. Respectus philologicus. 2016, Nr. 29 (34), p. 139-154.
- Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 136-159.
- Vilkaviškio jaunuolių kalbinė gimtinė: ribos, taisyklingumo ir patrauklumo vertės / Laura Geržotaitė, Agnė Čepaitienė. Verbum. 2016, t. 7, p. 84-100.
