Polska gwara m. Widze i okolicy (na substracie białorusko-litewskim)

• Vydžių miestelio ir bajorkaimio lenkų šnekta
• Polish vernacular in Vydžiai town and noble village

LTNe lenkų kalba yra dabar lenkais save laikančių Vydžių miestelio ir bajorkaimio gyventojų kasdienė bendravimo kalba, bet lenkiškai dar moka vyresnieji, lankę lenkiškas mokyklas. Jaunimas bendrauja baltarusių ir rusų kalbomis. Tačiau ne lenkų kalba čia dominavo ir anksčiau. Pvz., 1773 m. inventorinės knygos rodo, kad pagrindinė religija paviete tada yra buvusi katalikybė, o 33 % tenykščių katalikų tada buvę lenkai, 52 % - lietuviai, o baltarusiai išvis nepaminėti. Beje, Vydžių miestelyje ir apylinkėse priklausomybė pagal religiją amžių bėgyje labai smarkiai keitėsi. Dokumentai rodo, kad iki XVI a. pradžios pusė pavieto gyventojų buvę katalikai, o pusė - stačiatikiai. Pastarųjų vis mažėjo, nes radosi tarpinis unitų tikėjimas, kol XVIII a. pabaigoje stačiatikių išvis neberegistruota. Kadangi didelio gyventojų kraustymosi nebuvo, daroma išvada, kad apie tą metą daugelis baltarusių unitų jau buvo perėję į katalikybę, todėl pagal tikėjimą ėmė save laikyti lenkais. Nuo XIV a. Vydžiuose buvo musulmonų totorių bendruomenė, kurie ilgainiui ėmė ir tarpusavyje bendrauti baltarusių kalba. Priešingai nei nemažai XVIII a. pradžioje į Vydžių apylinkes atsikėlusių rusų sentikių iš Rusijos, kurie išlaikė tiek savo tikėjimą, tiek ir savo kalbą. Nuo XIX a. Vydžiuose didžiausia tampa lenkų bendruomenė, kurioje daug dvasininkų ir šlėktos, o lietuviai tada besudarė tik 2 %. Būtų keista, jei į lenkų kalbą nebūtų perėję ir baltarusiai, nes net totoriai tuomet iš baltarusių kalbos perėjo į lenkų. Taigi Vydžiuose vartota lenkų kalba yra kultūrinis lenkų dialektas, į kurį perėjo lietuviai ir baltarusiai. Remiantis Halinos Turskos duomenimis, lenkų dialektas Vydžiuose, kaip ir visoje Vilnijoje bei kaimyninėse Baltarusijos žemėse, formavosi trijų kalbų pagrindu - lenkų, baltarusių ir lietuvių.Šis darbas ir skirtas tų kalbų substratui išaiškinti fonetikos ir leksikos lygmenimis. Apibendrinama ekspedicijose pagal dialektologinius apklausus sukaupta medžiaga. [...] Antroji straipsnio dalis skirta leksikos analizei. Pateikiama tik dalies atsakymų į 1958 m. dialektologijos klausimyną - skyrių "Žemdirbystė" ir "Apranga" - apžvalga. Aprėpti ne tik Vydžiai, bet ir kaimyniniai Drūkšiai, Gaidė ir Šiulenai. Reikalas tas, kad pateikėjai dažniausiai dvikalbiai ar net trikalbiai. Sunku atskirti, kas yra tikrieji, o ne okaziniai skoliniai: tikraisiais laikyti tie, kuriuos nurodė visi apklausti pateikėjai ir kurie yra tikrai plačiai paplitę tiriamajame areale. Iš "Aprangos" grupės tokių būta tik kelių: kosýnka, kozyrók, šaršátka, kaip plačiai paplitę minėtini: spódn'a, р'еl'ónkа, v'éšalka. Skoliniais, dažniausiai iš rusų kalbos, yra tapę ir naujųjų realijų pavadinimai: maika, gol'fy. [...] Leksikos skolinimasis priklauso ir nuo jos pobūdžio: "Aprangos" klausimyno leksika atsparesnė baltarusių kalbos įtakai todėl, kad priklauso nuo mados, o madas diktavo ne Baltarusija, o Lenkija, ypač miestelyje, nes aplinkiniuose kaimuose tebevyravo baltarusiški pavadinimai. Vydžiuose užrašyta ígła; fstónška, kaimuose - yółka; l'enta // kasapl'ótka / stónška. Tiek lenkų, tiek baltarusių kalbos turi bendrų žodžių šaknų, tą supranta ir Vydžių pateikėjai. Tarpais jie imasi spręsti algoritmą, kokiais būdais "sulenkinti" jiems žinomą žodį, o vienas iš labiausiai krintančių į akis skirtumų yra kirčio vieta, todėl randasi tokių hipernormalizmų: ortój - órtaj; kułák - kúłak. Kitas hiperpolonizacijos atvejis yra fonetinis: s''v'irépka šalia s"v'irepka; s''ešp šalia serp. Tokie polonizuoti žodžiai imami vartoti vietoj lenkiškų - tai infiltracijos atvejai. [...].Ir šio tyrimo metu aptikta dvejopų lituanizmų: bendrųjų ir lokalinių. Pirmieji - tai pakúły, stérta, antrieji sudėtingesni. Visų pirma tai tokie žemdirbystės terminai kaip iáury, gryžúlk'i, taip pat kitų grupių žodžiai: déšry, pleiskón'i. Žodžių darybos lituanizmais laikytini pácurka, gens'uk'í. Lituanizmų nepalyginamai mažiau nei baltarusizmų. Lietuvių kalbos įtaka fonetikos srityje irgi mažesnė nei baltarusių. Istoriniai duomenys rodo, kad XVIII a. Vydžiuose ir apylinkėse vyravo lietuviai, o netrukus jų beveik neliko. Tačiau tokios lietuvių kalbos polonizacijos kaip baltarusių atveju kalbiniai faktai nepatvirtina. Išanalizavus kalbinę medžiagą paaiškėjo, kad lituanizmai iš pradžių buvo patekę į baltarusių kalbą, o tik po to - į lenkų. Tai patvirtina toks faktas, kad lenkų kalboje atsidūrę lituanizmai yra "įvilkti" į baltarusiškos fonetikos apvalkalą, o lituanizmus lenkų šnektos atstovai atpažįsta kaip "paprastąją šneką", t. y. baltarusių, kuri tose vietovėse yra perėjusi lietuvių-baltarusių dvikalbystės etapą. Halina Turska, tyrusi lenkų tarmių Smalvų apylinkėse kilmę, nustatė, kad būta ilgo lietuviakalbių gyventojų iškyšulio į šiaurės vakarus nuo Vydžių-Drūkšių linijos dar pačioje XIX a. pradžioje. Jos nuomone, tose vietovėse lenkų kalba atsirado kaip lietuvių polonizacijos rezultatas, ji savo hipotezę pagrindžia kalbiniais faktais. O šiame straipsnyje aprašomas jau kitas atvejis - baltarusiškai kalbančiųjų polonizacija, kuri vyko labai sparčiai - per du prieškario dešimtmečius, todėl daugeliu atvejų ir dabar lenkų kalba nėra vienintelė, vyrauja baltarusių-lenkų dvikalbystė. Svarbi šio straipsnio išvada - aprašomų vietovių baltarusių kalba yra atsitradusi ant lietuviško substrato, bet to dar nepripažįsta baltarusių dialektologa. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fonetiniai (fonologiniai) požymiai; Fonetinės ypatybės; Kalbų kontaktai; Kalbų sąveika; Leksikos ypatybės; Lietuvių kalbos tarmės; Lietuvių kalbos įtaka; Morfologinė interferencija; Periferinės lietuvių tarmės; Influence of the Lithuanian language; Language contacts; Language interaction; Lexical features; Lithuanian dialects; Morphological interference; Peripheral Lithuanian dialects; Phonetic (phonological) features; Phonetic features.

ENEvery-day colloquial language of citizens of Vydžiai town and noble village who considers themselves Poles nowadays is not Polish. It is still spoken by older citizens who had attended Polish schools but the youth communicate in Belarusian and Russian languages. However, the Polish language had not been the dominant one before either. For example, inventory books of the year 1773 show that the main religion in the county was Catholicism, 33 % of local Catholics were Poles back then, 52 % were Lithuanians and Belarusians are not even mentioned. By the way, choice of religion in Vydžiai town and surrounding areas changed a lot over the centuries because the documents from up to the beginning of the 16th century show that a half of the citizens of the county were Catholics and the other half were Orthodox. The number of the latter ones was decreasing because of the emergence of a new intermediate religion - Uniats. In the end of the 18th century there were no registered Orthodox. There was no major migration of citizens, so a conclusion may be made that many Belarusian Uniats had become Catholics around that time, so, in terms of religion, they started considering themselves Poles. There was a Muslim Tatar community in Vydžiai as of the 14th century. They started communicating in Belarusian language over time, unlike many Russian Old Believers who migrated from Russia to Vydžiai in the beginning of the 18th century and kept their religion, as well as language. The Polish community becomes the largest one in Vydžiai as of the 19th century. It contains many szlachta and clergymen, only 2 % of Lithuanians had remained by then. It would have been strange if Belarusians had not chosen the Polish language too, because even the Tatars replaced the Belarusian language with the Polish one. So, the Polish language used in Vydžiai is a cultural dialect of Poles, it was later used by the Lithuanians and Belarusians as well.According to data of Halina Turska, the Polish dialect in Vydžiai, as well as in the whole Vilnius district and neighbor Belarusian lands, was formed on the basis of three languages - Polish, Belarusian and Lithuanian. The purpose of this Thesis is to explain the substrate of these languages on phonetic and lexical levels. Results of dialectological surveys carried out during expeditions is summarized. [...] The second part of the article is dedicated to analysis of lexics. Review of solely a part of answers to the questionnaire of dialectology of the year 1958 (sections on Agriculture and Clothing) is given. It includes Vydžiai, as well as the neighborhood - Drūkšiai, Gaidė and Šiūlėnai. The thing is, the informants were mostly bilingual or even trilingual. It is difficult to tell the difference between the true and occasional loanwords: the true were those specified by all interviewed informants and those most widely used in the researched area. Solely several true ones were found in the Clothing group: kosýnka, kozyrók, šaršátka, the following were the most popular: spódn'a, p'el'ónka, v'éšałka. Names of new realia have become loanwords, usually from the Russian language: máika, gól'fy. [...] An undisputed conclusion is, lexics of solely one language may not be analyzed in such complex linguistic surroundings: research will solely be successful if two (or even three) languages are analyzed at once: starting with a survey, ending with mapping, and linguistic or historical hypotheses are made in respect of entire linguistic coexistence.Dual lithuanisms were found during this research: general and local. The first ones were pakuły, sterta, the other ones are more complex.First of all, agricultural terms like iáury, gryžúlk'i, as well as words of other groups: déšry, pleiskón'i. Lithuanisms of word formation are pácurka, gens'uk'í. There are much less lithuanisms than Belarusianisms. Influence of the Lithuanian language in phonetics is also smaller than that of the Belarusian language. Historial data show that Lithuanians dominated in Vydžiai and surrounding areas in the 18th century, and they almost vanished soon afterwards. However, such polonisation of the Lithuanian language as that of the Belarusian one is not confirmed by linguistic facts. Analysis of linguistic material disclosed that lithuanisms had come to the Belarusian language at first, and they entered the Polish language afterwards. It is confirmed by the fact that lithuanisms in the Polish language are "covered" by Belarusian phonetics, and lithuanisms are recognized by the Polish speakers as "colloquial language", i.e. the Belarusian language that has gone through the Lithuanian-Belarusian bilingualism in those areas. Halina Turska, who had analyzed the origin of Polish dialects in Smalvos areas, disclosed that there was a long protrusion of Lithuanian-speaking citizens to the North-West of the Vydžiai-Drūkšiai line in the beginning of the 19lh century. She thinks that the Polish language emerged in those areas as a result of polonisation of Lithuanians, she bases her hypothesis on linguistic facts. And this article describes another case - polonisation of Belarusian speakers, it was rather rapid - in the course of two decades of pre-war. Therefore in most cases the Polish language is still not the sole language, Belarusian-Polish bilingualism dominates. An important conclusion of this article is - the Belarusian language in the described areas is based on Lithuanian substrate, but it is not yet acknowledged by Belarusian dialectologists. [From the publication]