Studentų muzikinių pomėgių ir dvasingumo ryšys

LTStraipsnyje analizuojamos muzikinių pomėgių sąsajos su dvasingumu. Dvasingumas – tai dvasios kultūra, žmogaus pastangų suvokti pasaulį ir save rezultatas ir jo paties požiūrio į pasaulį ir save išraiška. Asmens muzikinė kultūra – svarbus jo dvasinės kultūros elementas. Muzikinė kultūra yra gebėjimas, remiantis meniniu skoniu ir estetiniu sprendimu, meniniu intelektu, įžvelgti svarbiąsias estetines, dvasines, etines vertybes meno kūriniuose, estetinėje aplinkoje; tai – gebėjimas jomis žavėtis, noras jas saugoti ir plėtoti (Rinkevičius, 2002). Muzikos pažinimas, muzikinio suvokimo kokybė priklauso nuo muzikos pomėgio, Muzikiniai pomėgiai – muzikos kaip grožio fenomeno įvertinimas. Jie liudija apie muzikinio mąstymo brandumą, žmogus individualią refleksiją, kuri yra muzikinio mąstymo estetinis kriterijus. Tyrime dalyvavo 500 VPU, ŠU, KU pradinio ugdymo studijų programų studentai. Apklausos duomenys atskleidė, kad dauguma studentų mėgsta popmuziką (80,0%), daugiau kaip pusė – klasikinę (59,0%), trečdalis – roko muzika (29,0%), beveik ketvirtadalis – džiazą (18,0%) ir liaudies (14,2%) muziką. Nustatytos studentų komitantinio (televizoriaus žiūrėjimas, šokiai, muzikos klausymas) ir giluminio (akademinės muzikos žanrai) muzikos suvokimo sritys. Jos svarbios jaunuolių dvasingumo ugdymui, nes skatina muzikos kūriniuose ieškoti dvasinių vertybių. Tyrimo duomenys parodė, kad muzikiniai pomėgiai statistiškai patikimai skiriasi vertinant klasikinę, liaudies, džiazą, taip pat laisvalaikio praleidimo formas (juos sąlygoja muzikinė patirtis ir muzikinis pasirengimas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Studentai; Muzikiniai pomėgiai; Dvasingumas; Muzikinė kultūra; Musical spirituality creation; Musical culture; Pursuits.

ENThe article analyses links of enjoyment of music and spirituality. Spirituality is the culture of spirit, the result of an individual’s attempts to perceive the world and himself and the expression of his own attitude to the world and himself. The musical culture of an individual is an important element of the spiritual culture. The musical culture is the ability, on the basis of the artistic taste and aesthetic solution, artistic intellect, to see the most important aesthetic, spiritual, ethnic values in works of art and in the aesthetic environment; this is the ability to admire them, a wish to preserve and develop them (Rinkevičius, 2002). Knowledge of music, the quality of musical perception depends on enjoyment of music. Enjoyment of music means evaluation of music as a phenomenon of beauty. It testified to the maturity of musical thinking, man’s individual reflection, which is an aesthetic criterion of musical thinking. Participating in the investigation were 500 students of primary education studies of Vilnius Pedagogical University, Šiauliai University and Kaunas University. The survey data revealed that the majority of students liked pop music (80,0%), more than a half enjoyed classical music (59,0%), one third was fond of rock music (29,0%), almost one fourth went for jazz (18,0%) and folk (14.2%) music. The investigation results showed that enjoyment of music differed statistically significantly when evaluating classical, folk music and jazz, as well as forms of spending one’s free time (they were determined by musical experience and musical qualification).