Medinė Žemaitijos architektūra: praeitis ir dabartis

LTŽemaitijos regiono tapatumas ir savimonė pradėjo formuotis labai anksti – dar Lietuvos valstybės kūrimosi priešaušryje. Vakarų Lietuvos (Žemaitijos) žmonių gyvensena visais istorijos laikotarpiais smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Tam įtakos turėjo ne tik istorija, bet ir specifinės žemėnaudos sąlygos. Straipsnyje aptariama medinė Žemaitijos architektūra ir išskirtiniai kraštovaizdžio elementai. Žemaitija išsiskyrė kryžių, koplytstulpių ir koplytėlių gausa. Žemaitijos sodybas išskiriantis elementas – tvoros. Laužtiniai žemaitiškų trobesių stogų galai buvo puošiami įvairių pavidalų lėkiais. Pastatų stogai išsiskyrė ir būdingomis žemomis plačiomis pastogėmis. Žemaičių troba (gyvenamasis namas) su centre esančiu kaminu išsaugojo iš archajinio gyvenamojo baltų pastato paveldėtą ugniakurą po pastato viduryje esančiu kaminu. Moliu apdrėbtos medinės (rečiau – plytų mūro) sienos abipus kamino tradiciškai dalija žemaitišką trobą į du galus, padalytus į keletą ar net keliolika skirtingų patalpų. Žemaitijoje, kurios istorijoje taip ir neiškilo didesnis miestas, kultūra iš esmės plito per bažnyčią, vienuolynus ir dvarus. Viena iš Žemaitijos ypatybių – ne toks ryškus kaip kitur Lietuvoje atotrūkis tarp dvarininkų ir žemesniojo luomo atstovų. Žemaitijos dvarų sodybose pagrindinis gyvenamasis namas dažniausiai statomas iš medžio. Šią Žemaitijos dvarams būdingą ypatybę puikiai iliustruoja Šateikių dvaras ar atgimstantis Biržuvėnų dvaras.Reikšminiai žodžiai: Biržuvėnų dvaras; Etninės kultūros paveldas; Liaudies architektūra; Medinė architektūra; Žemaitija (Samogitia); Žemaitijos dvarų sodybos; Žemaičių muziejus "Alka"; Biržuvėnai Manor; Ethnic cultural heritage; Folk architecture; Samogitia; Samogitian manor houses; Samogitian museum "Alka"; Wooden architecture.

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts