"Był na Żmudzi możny ród Billewiczów". Zarys jednego rodu (XV-XIX wiek)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
"Był na Żmudzi możny ród Billewiczów". Zarys jednego rodu (XV-XIX wiek)
In the Book:
Studia z dziejów Europy Wschodniej / pod redakcją Grzegorza Błaszczyka i Piotra Kraszewskiego. Poznań: Wydawnictwo Poznańskiego Towarzystwa Przyjaciół Nauk, 2010. P. 79-98. (Poznańskie Studia Wschodoznawcze ; nr 9)
Keywords:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Genealogija. Heraldika / Genealogy. Heraldry; Bilevičiai; Bilevičių giminė; 13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; 1795-1915. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Summary / Abstract:

LTBilevičių giminė buvo svarbi Žemaitijos istorijoje. Šaltiniais paliudyta giminės pradžia siekia XV amžių. Seniausią giminės istoriją iki XVI a. pab. yra pateikęs lietuvių istorikas Eugenijus Saviščevas 2001 m. paskelbtame straipsnyje. Jis ištyrė 67 asmenų per 7 kartas genealogiją. Šiame straipsnyje einama toliau ir nagrinėjama Bilevičių giminės istoriją XVII–XIX a., pratęsiant giminės genealogijos tyrimą. Tai yra pirmasis autoriaus bandymas ištirti šią problematiką, dėl to tai daugiau problemos iškėlimas ir dalinis jos sprendimas nei pilnas atsakymas į visus klausimus. Toliau yra pateikiama Bilevičių giminės istorijos genealoginė schema nuo XV a. iki XIX a. pabaigos, apimant paeiliui visas kartas nuo 1-iosios iki 15-osios. Pagrindą schemai sudarė Mykolo Brenšteino sudaryta herbo „Kapas“ (lenk. herb Mogiła) Bilevičių genealoginė lentelė, kuri saugoma Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje. Joje vis dėlto yra nemažai klaidų ir nepagrįstų tvirtinimų, kuriuos sunku patikrinti. Dėl to reikalinga verifikacija remiantis kitais šaltiniais. Genealoginėje schemoje pateikiama Bilevičių giminės atstovų 171 pozicija per 15 kartų, glaustai aprašant minimų asmenų biografines žinias. Be to, duodamos 8 pozicijos Bilevičių, kurių pavardės sutinkamos istorijos šaltiniuose, bet jų kilmė nenustatyta. Bilevičiai priklausė Žemaitijos politiniam elitui ir turtingai šlėktai. Jie užėmė daug lokalinių tarnybos postų, o XVI a. I pusėje ir XVIII a. pabaigoje net pasiekė senatorių ir dignitorių pozicijas. Atliekant šį tyrimą be publikuotų šaltinių pasinaudota ir Lietuvos archyvų medžiaga.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Bilevičiai; Bilevičių giminė; Genealogija; Giminės; Heraldika; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 19 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Žemaitija (Samogitia); 15th century; 16th century; 17th century; 18th century; 19th century; Bilevichi; Bilevičiai family; Families and Noble Houses; Genealogy; Heraldry; Nobility; Samogitia.

ISBN:
9788376540115
Related Publications:
Bilevičių genealoginė kronika (XV-XVII a. pirmoji pusė) / Jonas Drungilas. Istorijos šaltinių tyrimai. 2021, t. 7, p. 157-206.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81362
Updated:
2022-01-03 18:55:08
Metrics:
Views: 27
Export: