Studentų ir moksleivių požiūrio į etninę kultūrą tyrimas
LTStraipsnio objektas – studentų požiūris į etnines vertybes. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti šiandieninio studento, moksleivio požiūrį į mokykloje, šeimoje, visuomenėje subrandintas etnines vertybes ir mūsų tautos ateitį. 2004 m. rugsėjo mėn. buvo apklausta 50 VPU I kurso (2004 m. pavasarį baigę vidurines mokyklas, gimnazijas) studentų ir 255 Vilniaus Pilaitės bei Martyno Mažvydo vidurinių mokyklų VIII-XI klasių moksleiviai. Išsivadavusio nuo sovietinės (rusiškos) ekspansijos lietuviškojo etnosociumo laukia nauji identitetui skausmingi išbandymai. Kosmopolitizmas, etnonihilizmas paliečia pačią jautriausią auditoriją – vaikus, jaunimą. Nors suvokiama, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo pagrindas, valstybės strategijose nėra suformuluota pozicija, kuri ne deklaratyviai, bet iš esmės per valstybės finansuojamas kultūros, švietimo įstaigas siektų mūsų etnoso išlaikymo, sklaidos. Žinant, kad šiuo metu reikšmingiausią vaidmenį etninės kultūros sklaidai turi mieste rengiamos šventės, jų organizatoriai į tai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė kultūra; Studentai; Moksleiviai; Ethnical culture; Students; Schoolchilds.
ENThe object of the article is students’ view of ethnic values. The study is aimed at identification of the modern student’s view of the ethnic values, nurtured at school, in the family and in the society and the future of our nation. In September 2004 fifty first-year students of Vilnius Pedagogical University (who graduated from secondary schools and gymnasiums in Spring of 2004) and 255 students of 8th – 11th forms of Vilnius Pilaitė and Martynas Mažvydas secondary schools were surveyed. Lithuanian ethno-socium, liberated from the Soviet (Russian) expansion is in for new challenges, painful for the identity. Cosmopolitism and ethnic nihilism affects the most sensitive part of the society – children and youth. Although it is understood that ethnic culture is the basis for the state, survival and strength of the nation, the state strategies do not provide a formulated position, which would strive for retaining of our ethnicity not in a declarative manner, but in essence, through the culture and educational institutions, funded by the state. Being aware that at present city and town festivities have the most significant role for dissemination of ethnic culture, their organizers should draw a special attention in this regard.
