Dvasinio ugdymo problema muzikos pedagogikoje

LTDvasingumas yra pagrindinė individo vidinė savybė, apibrėžianti žmogiškosios egzistencijos prasmę. Jis motyvuoja jausmus, mąstymą, veiklą bei intencijas ir garantuoja tokių amžinųjų vertybių, kaip meilė, grožis, tiesa, išmintis, tęstinumą bei plėtrą. Dvasingumo sklaidai yra labai svarbi estetinė patirtis. Ji teikia didesnę reikšmę santykiui tarp asmeninio „aš“ ir pasaulio nei moksliniam pažinimui. Muzikinis lavinimas yra grįstas grožio patirtimi, todėl atveria didesnes galimybes ir dvasiniam ugdymui. Šio straipsnio objektas yra meninio-dvasinio mokinių lavinimo idėja, realizuojama per meninį muzikos turinį. Tikslas – išanalizuoti prielaidas, kuris teikia pedagogikos koncepcijos, ir galimas praktines priemones. Moderniojoje kultūroje vyraujantis mokslinis požiūris, vis labiau nuvertinami dvasiniai ir moraliniai kriterijai skatina teikti didesnę svarbą dvasiniam ugdymui. Dvasinis ugdymas mokant muzikos turi būti realizuojamas per muzikinį lavinimą (kuriant moralų požiūrį į muziką ir jos humaniškąją prasmę). Tai veda mokinį į estetinių emocijų ir intelekto pasaulį, leidžia pažinti muziką kaip meninį žmogiškųjų gyvenimo ir būties vertybių atspindį. Naujos muzikinio lavinimo koncepcijos, pateiktos Lietuvos mokslininkų, padeda sėkmingai spręsti išsikeltą problemą. Tiriant mokymo priemones paaiškėjo, jog mokymo turinys pirmiausia yra orientuotas į racionalų muzikinės kalbos supratimą. Tai negali sukurti palankių sąlygų, norint formuoti mokinių muzikinę kultūrą ir taip ugdyti mokinius meniškai bei dvasiškai. Mokykla iki šiol laikosi koncepcijos, teikiančios prioritetą moksliniam muzikos pažinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Meninis-dvasinis ugdymas; Muzikinis auklėjimas; Muzikinė kultūra; Spirituality; Artistic-spiritual education; Musical culture; The unit of the teaching content.

ENSpirituality is the main inner feature of an individual defining the meaning of human existence. It motivates feelings, thinking, activity and intentions and guarantees continuation and development of such values as love, beauty, the truth and wisdom. Aesthetic experience is of paramount importance to the dissemination of spirituality. It renders a greater meaning to the ratio between the personal “I” and the world than to scientific knowledge. Musical education is based on experience of beauty therefore it opens up greater possibilities to spiritual education too. The subject of the article is the idea of artistic-moral education of pupils realised through artistic musical contents. A scientific attitude that prevails in the modern culture, spiritual and moral criteria, which are being ever more depreciated encourage a greater significance to be attached to spiritual education. Spiritual education when teaching music must be realised through musical education (creating a moral attitude to music and its humane meaning). This leads the pupil to the world of aesthetic emotions and intellect, permits him/her to know music as an artistic reflection of human values of life and existence. New conceptions of music education presented by Lithuanian scientists help to solve the problem successfully. When investigating the teaching aids it became clear that the content of teaching was oriented towards a rational understanding of the language of music. This cannot create favourable conditions seeking to form the pupils’ musical culture and thus develop them artistically and spiritually. Thus fat school has followed the conception, which gave priority to scientific cognition of music.