Valerijaus Čekmono mokykla

LTStraipsnyje apibūdinami Čekmono darbo principai ekspedicijų metu, aiškinamasi, kodėl jam pavykdavo sužinoti tiek daug faktų apie vietinius kaimo žmones. Vienas iš sėkmės garantų buvo tai, kad jis stengdavosi nerodyti jokių savo nuostatų vienos ar kitos kalbos atžvilgiu, o sąlyga tai įgyvendinti buvo sugebėjimas pačiam kalbėti tomis kalbomis su informantu. Todėl jam pavykdavo išprovokuoti natūralią kodų kaitą. Čekmono pateikiamų mokslinių apibendrinimų patikimumo garantas yra tyrėjo sąžiningumas: jis niekada nedarydavo išvadų, vienąkart išgirdęs informanto interpretaciją. Jo darbui buvo būdinga ne po vieną kartą tikrinti iškeltas hipotezes, tuo tikslu grįžti po metų, po kelerių ar keliolikos, aplankyti visus įmanomus informantus, nuvažiuoti į visas įmanomas vietas net ir tada, kai būna sukaupta daug, tiesiog pakankamai, tiriamosios medžiagos. Į ekspedicijas Čekmonas vykdavo ne sukaupti iliustracinės medžiagos savo išankstinei hipotezei patvirtinti, o atvirkščiai, hipotezes keldavo po ekspedicijų, todėl taip dažnai grįždavo jų tikrinti. Čekmonas laikėsi principo, kad nėra jokių mokslo autoritetų, kurių teorijas ar hipotezes reikėtų priimti be išlygų: mokslo tiesa jam buvo aukščiausias kriterijus. Todėl jis nepriklausė jokiai tyrėjų mokyklai, nesitaikstė prie jokios politinės krypties. Tai nuolat sukeldavo daugybę problemų, daugelį kartų jo mokslinės išvados būdavo atmetamos iš anksto, o jo darbai nevertinami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valerijus Čekmonas; Sociolingvistika; Dialektologija; Fonetika; Ekspedicijos; Metodologija; Valerijus Čekmonas; Sociolinguistics; Dialectology; Phonetics; Expeditions; Methodology.

ENThe article describes V. Čekmonas' principles of work during expeditions and clarifies why he managed to learn so many facts about local rural residents. One of the guarantees of his success was his attempts to not show any of his attitudes with regard to one or another language, while the precondition to achieve that was his ability to speak those languages with an informant. Therefore, he was able to provoke natural code-switching. The assurance of reliability of scientific generalisations provided by. V. Čekmonas was his researcher's honesty: he never jumped to conclusions having listened to the informant's interpretation once. His work was based on verifying hypotheses a number of times, returning a year, several years or a dozen of years later for that purpose, visiting every possible informant and every possible place even in case a lot of, even sufficient, research material was collected. V. Čekmonas would go on an expedition not to accumulate illustrative material to confirm his preconceived hypothesis, on the contrary, he used to formulate hypotheses after his expeditions, therefore, he returned to verify them so frequently. V. Čekmonas followed the principle that there were no authorities in science, the theories or hypotheses whereof should be accepted without reservations: the scientific truth constituted the highest criterion for him. Thus he did not belong to any of the schools of researchers and did not conform to any political opinion. This used to constantly cause numerous problems, and on many occasions his scientific conclusions would be rejected in advance, without appreciating his works. [From the publication]