LTPranešime aptariami modernios lietuvių tautos ir jai atstovavusios kultūros klostymosi procesai bei juos komentuojanti istoriografinė tradicija, paremta išimtinai „valstietiškos tautos“ prielaida. Siekiama parodyti, kad šios tradicijos kuriamus istoriografinius vaizdinius veikė ilgai dominavę ideologiniai pasakojimai, imanentiški tiriamajai pastangai. Formuluojamos ir kritiškai komentuojamos prielaidos, kuriomis remiantis minėta istoriografija grindžia bajorijos ir lietuvybės sąjūdžio santykius. Argumentuojamos tyrimų prieigos, siekiančios minėtiems santykiams suteikti konceptualiai naujus pavidalus, siūlomi atitinkami sąvokiniai instrumentai, ryškinantys bajorišką indėlį modernios lietuvių tautos genezėje. Remiamasi prielaida, kad į klausimą, kas yra „ankstyvoji moderni lietuvybė“, vis dar neatsakyta ar atsakyta nepatenkinamai, redukuojant jos turinius į istoriškai laimėjusį projektą, tarsi visos kitos pastangos būtų nereikšmingos ir neatspindėtų tam tikrų tuometės visuomenės grupių pažiūrų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moderni lietuvių kultūra; Bajorija; Lenkakalbė lietuvių kultūra; Dominuojanti istoriografija; Daugiakryptė tyrimų perspektyva; Etnolingvistinės prieigos kritika; Modern Lithuanian culture; Nobility; Polish-speaking Lithuanian culture; Dominant historiography; Multidirectional research perspective; Critique of ethnolinguistic approach.
ENThe presentation discusses the processes of the formation of the modern Lithuanian nation and its culture through a commentary on the historiographic tradition based exclusively on the premise of the “peasant nation.” The aim is to show that the historiographic images generated by this tradition are affected by the long-standing ideological narratives immanent to the research effort. The premises on the basis of which the said historiography builds relations of the movement of nobility and Lithuanian national identify are formulated and critically commented. The research approaches, which seek to provide conceptually new forms to these relations, are asserted, and corresponding conceptual instruments that underscore the contribution of nobility to the genesis of the modern Lithuanian nation are proposed. It is assumed that no answer has yet been provided to the question as to what “early modern Lithuanian national identity” is or the answer is not satisfactory resorting to reduction of its content to the historically successful project, as if all other efforts were insignificant and would not reflect the views of certain groups of the then society. [From the publication]