Mitai kaip medijos ir medijos kaip mitai: keletas filosofinių pastabų

LTNekritiškas į vienpusę pažangą orientuoto šiuolaikinio žmogaus pasitikėjimas naujosiomis medijomis ir informacinėmis technologijomis teikia progą kelti filosofinį klausimą apie naująjį mitą, kuriuo tiki ir vadovaujasi šių dienų žmogus, - būtent technologijų mitą ir medijų mitą. Kita vertus, atidesnis žvilgsnis į patį mito fenomeną leidžia suvokti, kad ir pats mitas - ne vienas ar kitas konkretus mitas, o mitas apskritai - veikia kaip tam tikra mediją ar bent turi medijai būdingų bruožų. Abu šiuos fenomenus - medijų fenomeną ir mito fenomeną - dera apmąstyti kartu, siekiant geriau suvokti kiekvieno iš jų prigimtį: mito fenomeno prigimtį suprasti žvelgiant pro medijų fenomeno optiką, o medijų fenomeno prigimtį - pro mito fenomeno prizmę. Šiame straipsnyje, išryškinant pozityviuosius mito fenomeno aspektus ir negatyviuosius medijų fenomeno aspektus, taip pat mito "medialumą" ir medijų "mitiškumą", siekiama kritiškai pažvelgti į nereflektuotą šiuolaikinio žmogaus požiūrį, kad mitą - bet kokį mitą, mitą apskritai - dera laikyti archajiška atgyvena ir sieti su praeitimi, o medijas, priešingai, sieti su pažangia dabartimi ir ateitimi. Daroma išvada, kad mito ir medijų fenomenai yra didžiai prieštaringi ir dialektiškai susipynę: viena vertus, suvokę mitą kaip terpę, kaip tam tikrą mediją, ir įžvelgę jos privalumus, į patį mito fenomeną galime pažvelgti pozityviau, be scientistinės paniekos mitui, mitinei sąmonei ir mitinei vaizduotei, o kita vertus - suvokę mito elementų įsiskverbimą į pačią medijų fenomeno šerdį ir įsisąmoninę šio įsiskverbimo keliamus pavojus, galime aiškiai pamatyti, koks naivus yra perdėtas pasitikėjimas informacinėmis technologijomis ir naujosiomis medijomis.Straipsnio autoriaus intencija nėra išaukštinti mitą ir nuvainikuoti medijas, o tik parodyti, kad abu šie fenomenai - mitai ir medijos - pačioje savo prigimtyje turi tiek inherentinių privalumų, tiek trūkumų. Būtent todėl mitus ir medijas jungiančių dialektinių sąsajų atskleidimas, žvelgiant į kiekvieną iš šių fenomenų pro kito prizmę, padeda išryškinti tai, kas geriausia tiek mito, tiek medijų prigimtyje, sykiu suvokiant ir mito, ir medijų keliamus pavojus. Autoriaus įsitikinimu, bet kokia pažangos vizija, kurioje medijoms, ypač naujosioms, tenka svarbus vaidmuo, privalo atsižvelgti į reliktinius mito inkliuzus pačiame medijų fenomeno branduolyje. Kita išvada yra ta, kad mitas be galo svarbus ir medijoms, ir pačiai jomis grįstai pažangai, taip pat technologinei: vienpusiškai suvokiamos pažangos ir "pažangios" ateities labui numarinę mitą, esą atstovaujantį tik "nepažangiai" praeičiai, mes neišvengiamai numarintume ir pačias medijas, nes medijų, kaip terpės, vitališkumą gaivina būtent mito, kuris pats yra terpė, gaivalas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitai; Medijos; Informacinės technologijos; Technologinė pažanga; Mitiškumo ir medialumo dialektika; Myth; Media; Information technology; Technological progress; Dialectic of myth and media.

ENThe article draws attention to some similarities between the phenomenon of myth and the phenomenon of media. These similarities are elucidated by way of viewing the phenomenon of myth through the lens of the phenomenon of media and, vice versa, the phenomenon of media through the lens of the phenomenon of myth. The author seeks for the reasons to discard the popular opinion (the popular "myth", so to say) that relates myth as such to the past and the media - to the future and the trendy present. It is shown that, in the opposite sense, myths themselves might be viewed as a form of media and, on the other hand, there is reason to consider the media in terms of myth. The author acknowledges that myth and the media have both positive and negative features, yet, in this case, he ventures to emphasize the positive aspects of myth and the negative aspects of media in order to conceptually counteract the contemporary trend to view myth strictly negatively, as a relic of the past, and associate it with the outgrown modes of consciousness and imagination, and, conversely, to consider the media, especially the new media, in positive terms, as a factor conducive to technological and societal progress. It is argued that those features of myth that show its affinity to the media are precisely the features that help us to appreciate the positive aspects of myth. On the other hand, it is argued that those features of the phenomenon of media that show its affinity to the phenomenon of myth are the features that help us to disclose the negative aspects of media.Yet it is also argued that precisely the inclusions of myth in the very nucleus of the phenomenon of media ensures the vitality of this phenomenon, for the myth of technological progress and endless innovation is the very force that drives this progress and fuels our fascination with the new media and technology as such. Therefore, in the author's opinion, to kill myth in the name of technological progress - especially for the sake of new forms of media that appear as a consequence of innovations in the field of information technology - would be tantamount to the killing of the spirit of technological progress and the phenomenon of media itself. All we need is to clearly discern the mutual dialectical interpenetration of these two phenomena - the phenomenon of myth and the phenomenon of media - and to ensure that we have enough wisdom and courage to save for the future both myth and the media, appreciating and employing for the benefit of humanity their positive aspects, yet also having in mind and guarding against the potential dangers related to each of these two phenomena. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology