LTDėl istorinių įvykių Lietuvos XIX amžiaus kultūrinio palikimo tyrinėjimai buvo atliekami su didelėmis cenzūromis ir spragomis. Į to meto Lietuvos dailės kūrinius buvo žvelgiama tarnaujant ideologijoms. Sovietmečiu dailės laikotarpis po 1831 metų sukilimo negalėjo būti tyrinėjamas iš pasipriešinimo rusifikacijai perspektyvos, todėl, šio pranešimo autorės nuomone, susidarė būtinybė naują požiūrį į XIX a. politinius, istorinius, kultūrinius reiškinius perkelti ir į dailėtyrą. Autorė savo darbe kelia hipotezę, kad kontekstų daugiasluoksniškumas mene buvo svarbus to meto aukštosios kultūros bruožas ir vienintelė legali galimybė priešintis okupacijai, todėl į posukiliminio laikotarpio dailę žvelgia per trauminės patirties prizmę. Antikoje susiformavusi tradicija reikšmingus istorinius įvykius, karo laimėjimus, politinius lyderius įamžinti monumentalia architektūra, skulptūra, daile ir poezija XIX a. reiškėsi naujai. Ypatingas vaidmuo teko dailei. Ji tapo to meto visuomenės politinių ir idėjinių įsitikinimų išraiška. 1830-1831 m. Europos įvykiai taip pat atsispindi dailės kūriniuose. [Iš straipsnio, p. 49-50]Reikšminiai žodžiai: 1830-1831 m. sukilimas; 1831 metai; Dailininkai; Dailė; Kanutas Ruseckas; Sukilimas; Vincentas Smakauskas; Art; Artists; Kanutas Ruseckas; Lithuania; November Uprising; Uprising; Uprising of 1831 years; Vincentas Smakauskas; Visual arts; Wincenty Smokowski.