Terminai su šaknimis kalb- ir šnek-

LTŠiuolaikinėje kalbotyroje kalba suprantama kaip visuomeninis reiškinys, vartojamas individualiuose šnekos aktuose (šnekoje). Kalba ir šneka pradėtos skirti po to, kai 1916 m. pasirodė šveicarų kalbininko Ferdinando de Sosiūro (Ferdinand de Saussure) veikalas Cours de linguistique generale [Bendrosios kalbotyros kursas]. Remiantis juo, "kalba (langue) kaip socialinis reiškinys buvo griežtai atskirta ir supriešinta su šneka (parole) kaip individualiu psichofiziniu reiškiniu" (Palionis 1999: 11). Toks sąvokų skyrimas lemia poreikį turėti atitinkamus terminus joms pavadinti. Lietuvių kalbos terminijoje įsitvirtinę gimininiai terminai kalba ir šneka yra tiek kitų vientisinių terminų pagrindas, tiek sudėtinių terminų dėmenys. Kai kurie sudėtiniai terminai, pavyzdžiui, turintys pagrindinį dėmenį kalba, nagrinėti išsamiau (Kvašytė 2015; 2016). Šio tyrimo tikslas - išnagrinėti terminų su šaknimis kalb- ir šnek- pateikimą terminografijos šaltiniuose, vartojimą ir tarpusavio santykius, o tyrimo objektas - kalbamųjų šaknų vientisiniai terminai. Terminografijos šaltiniuose - kalbotyros ir susijusių sričių (pedagogikos, edukologijos, psichologijos) terminų rinkiniuose, Lietuvių kalbos enciklopedijoje kaip antraštiniai straipsniai, taip pat kai kuriuose moksliniuose leidiniuose (žr. šaltinių sąrašą) - rasti terminai nagrinėjami aprašomuoju ir gretinamuoju metodais. Tam tikrais atvejais pasitelkiami pagrindinių leksikografijos šaltinių (DLKŽe ir LKŽe) duomenys. [Iš straipsnio, p. 53]Reikšminiai žodžiai: Kalbotyra; Terminai; Terminografija; Terminų vartosena; Linguistics; Terminography; Terms; Use of terms.

ENAkin terms language (Lith. kalba) and speech (Lith. šneka) that have been established in Lithuanian terminology may be a base for both building simple terms and forming components of compound terms. The aim of the research is to investigate the terms with roots kalb- and Snek-, their presentment in sources of terminography, use and interrelations. Simple terms with the roots under analysis are the research object. The sample of terms found in major sources of terminography, i.e. collections, encyclopaedias of terms on linguistics and related areas (pedagogy, education science, psychology), also some scientific and didactic publications, is analysed in the current article by applying the descriptive and comparative methods. In some cases it is compared with the data of lexicographical sources. [From the publication]