LT1831 m. sukilimo prieš Rusiją vyriausiojo vado Lietuvoje generolo Antano Gelgaudo (Antoni Giełgud) asmenybė yra tvirtai įrašyta į Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Straipsnyje nagrinėjama tragiška jo mirtis ir su tuo susijusi diskusija. Jis baigė gyvenimą būdamas 39 m. amžiaus, 1831 m. liepos 13 d. nušautas lenkų kapitono Stefano Skulskio kaip išdavikas Rusijos ir Prūsijos pasienyje. Po to buvo palaidotas kaimo kapinėse netoli Klaipėdos. Aprašoma ši istorija ir jos sukelti nevienareikšmiški vertinimai bei emocijos, kurios tęsėsi tiek krašte, tiek emigracijoje, kur atsidūrė dalis sukilimo dalyvių. Atskirų sukilimo dalyvių kaltinimai generolą A. Gelgaudą padarius išdavystę vis dėlto atrodo neturintys pagrindo. Apžvelgus A. Gelgaudo gyvenimo faktus ir karinę karjerą, dalyvavimą sukilime, konstatuojama, kad jis savo kompetencija ir vado savybėmis labai nesiskyrė nuo kitų Lapkričio sukilimo (1830–1831 m.) generolų. Galima įžiūrėti jo karinio vadovavimo klaidų, tačiau tai, kad su jam pavaldžiais kariniais daliniais traukėsi prie Prūsijos sienos vertė karinė situacija po pralaimėjimų. Tarp 116 sukilimo generolų neturėjo jis įprastos kariškos sėkmės, o išdaviko etiketė jam vis dėlto neprilipo. Straipsnyje be publikuotų šaltinių buvo panaudota ir archyvinės medžiagos iš Paryžiaus. Informuojama, kad yra spausdinama generolo A. Gelgaudo biografija, kurią Krokuvoje apgintos disertacijos pagrindu parašė Andrzej Małysa.Reikšminiai žodžiai: 1830-1831 m. sukilimas; Antanas Gelgaudas; Generolas Antanas Gelgaudas, 1830-1831 m. sukilimas lietuvoje; Istorinė atmintis; 1830-1831 Upspring; Antanas Gelgaudas; General Antanas Gelgaudas, 1830-1831. uprising in Lithuania; Historical memory.