Visuomenės dalyvavimo samprata baziniuose pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio sveikatos politikos dokumentuose (1991-2002)
LTStraipsnyje, remiantis mokslinės literatūros apžvalga bei dokumentų analize nagrinėjama, kokia visuomenės dalyvavimo su sveikata susijusių sprendimų priėmime samprata buvo formuluojama pagrindiniuose sveikatos politikos dokumentuose pirmąjį dešimtmetį po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Straipsnyje analizuojama 16 sveikatos politikos dokumentų: Nacionalinė sveikatos koncepcija (1991), Lietuvos sveikatos programa (1998) ir 1994–2002 m. priimti sveikatos sistemą reglamentavę įstatymai, kuriuose kalbama apie visuomenės dalyvavimą. Daromos išvados, jog nors visuomenės dalyvavimo svarba pagrindiniuose sveikatos politikos dokumentuose buvo pabrėžiama, tačiau galimybės, kaip visuomenė konkrečiai galėtų įsitraukti į su sveikatos priežiūra susijusių sprendimų priėmimą ir ypač į sveikatos politikos procesus, daugumoje dokumentų nebuvo aiškiai apibrėžtos. Daugelyje nacionalinės svarbos sveikatos politikos dokumentų visuomenė matoma kaip poveikio objektas, dominuoja dalyvavimo kaip pacientų įsitraukimo priimant savo sveikatai svarbius sprendimus samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės dalyvavimas; Sveikatos politika; Sveikatos sistema; Sveikatos politikos dokumentai; Public participation; Health policy; Health system; Health policy documents.
ENThe article focuses on the concept of public participation in key national health policy documents that were adopted during the first decade of Lithuania’s Independence (1991–2004). Seventeen health policy documents are analyzed: National Health Conception (1991), Lithuanian Health Program (1998) and major health system related laws that defined public participation. It is concluded that although the importance of public participation in key health policies has been highlighted, the possibilities for public involvement in health policy or health and healthcare decision-making in most of these documents were not clearly defined. Public participation is often seen not as involvement of the public in the processes of shaping or implementing health policies, but as participation of patients in their healthcare through granting them certain rights to make personally significant decisions. The public is also often treated as the object in health or healthcare-related decision-making. [From the publication]
- Kokybiška ir tinkama sveikatos priežiūra: pacientų nuomonė ir vertinimas / Vinsas Janušonis. Tiltai. 2016, Nr. 3 (75), p. 49-59.
- Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą ir alternatyviąją mediciną / Miglė Bartuškaitė, Eglė Butkevičienė. Viešoji politika ir administravimas. 2013, t. 12, Nr. 1, p. 94-107.
- Pacientų dalyvavimo sveikatos apsaugos sistemoje įvertinimas / Danguolė Jankauskienė, Rasa Ališauskienė, Ramunė Navickienė, Ramunė Vaitkevičienė. Visuomenės sveikata. 2008, Nr. 3 (42), p. 15-24.
- Sociologijos recepcija Lietuvoje: sveikatos sociologijos atvejis / Vylius Leonavičius. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 3, p. 35-40.
- Sveikatos politikos ir valdymo vystymas / Danguolė Jankauskienė. Sveikatos politika ir valdymas. 2009, t. 1, p. 4-22.
- Sveikatos politikos vertybės ir iššūkiai artimiausiame dešimtmetyje / Danguolė Jankauskienė. Sveikatos politika ir valdymas. 2011, Nr. 1 (3), p. 7-26.
- Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo pacientų požiūriu palyginimas Lietuvoje ir kai kuriose Europos šalyse / Danguolė Jankauskienė. Sveikatos politika ir valdymas. 2012, Nr. 1 (4), p. 84-101.
- Visuomenės dalyvavimo koncepcijos : teorinė prieiga / Rigita Tijūnaitienė, Milda Damkuvienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 1 (17), p. 125-132.
