Mokytojų rengimo idealinio modelio parametrai

LTŠioje monografijoje pristatomas universalus mokytojų rengimo idealinis modelis, kuris yra daugiau kaip penkiolikos metų laikotarpyje autoriaus atliktų mokytojų rengimo tyrimų išdava. Tyrimų rezultatai, kurių pagrindu buvo sukurtas universalus mokytojų rengimo modelis, publikuoti įvairiuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose [...]. Mokytojų rengimo tyrimų svarbą edukologijos mokslo raidai sunku pervertinti, kaip sunku pervertinti ir mokytojo institucijos reikšmę tautos kultūros plėtotei bei visos žmonijos pažangai. Sena tiesa - koks mokytojas, tokia ir mokykla; kokia mokykla - tokia ir tauta, jos visuomenės demokratinė ir pilietinė branda, lieka nepakitusi. Kinta tik mokymo turinys, metodai ir priemonės, kuriomis naudojasi mokytojas. Deja, dėl susiklosčiusio Lietuvos valstybės istorinio likimo daugelj metų mokytojų rengimo tyrimai buvo ideologizuoti ir griežtai reglamentuojami, todėl Lietuvoje nebuvo sukurta ir išplėtota moksliškai pagrįsta šiuolaikinė mokytojų rengimo teorija bei praktika. Mokytojo profesija tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų pasaulio šalių, deja, kol kas, nėra pačių patraukliausių profesijų sąrašuose. Mokytojo profesijos socialinio patrauklumo didinimas - uždavinys, kurį turi spręsti pati visuomenė, pirmiausia per savo išrinktus atstovus - politikus. Mokslininkų uždavinys - atliktų tyrimų pagrindu teikti visuomenei moksliškai pagrįstas rekomendacijas, kurios leistų gerinti visų su mokytojų rengimu susijusių institucijų veiklą bei tarpusavio sąveiką. Monografijoje pristatomą universalų mokytojų rengimo idealinį modelį sudaro trys pagrindiniai etapai: būsimų mokytojų (savi)atranka, teorinės ir praktinės pedagoginės studijos bei pradedančiųjų mokytojų licencijavimas, kurie drauge sudaro vadinamąjį "mokytojų rengimo ratą".Toks mokytojų rengimo struktūros išskyrimas atveria kelią sistemiškiems mokytojų rengimo tyrimams, leidžiantiems išvengti mokytojų rengimo tyrimų fragmentiškumo ir chaotiškumo. Mokytojų rengimo tyrimai yra nepaprastai sudėtingi, todėl per daugiau kaip penkiolika metų trukusius tyrimus išsamiau buvo gilintasi tik į būsimų mokytojų (savi)atrankos bei teorinių ir praktinių pedagoginių studijų etapus. Pradedančiųjų mokytojų licencijavimo tyrimuose labiau buvo remtasi pedagoginės patirties apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodais, todėl šio etapo tyrimų rezultatai monografijoje pristatomi kukliau. Kita vertus, tai nauja mokytojų rengimo tyrimo erdvė. Ypatingas dėmesys konstruojant universalų mokytojų rengimo idealinį modelį buvo skirtas konstruktyviam teorijos ir praktikos sąveikos didinimui visuose mokytojų rengimo etapuose. Tuo tikslu buvo atlikti išsamūs mokytojų rengimo istorijos bei šiuolaikinių mokytojų rengimo teorijų lyginamieji tyrimai (I skyrius). Šių tyrimų pagrindu buvo parengta būsimų mokytojų (savi)atrankos etapo longitiudinio edukologinio eksperimento mokytojų rengimo institucijoje metodika. Teorinių mokytojų rengimo istorijos ir šiuolaikinių mokytojų rengimo teorijų lyginamųjų tyrimų, atlikto longitiudinio edukologinio eksperimento išdavoje iš esmės buvo suformuluoti pagrindiniai būsimų mokytojų (savi)atrankos principai, metodai ir priemonės (II skyrius).III skyriuje pristatoma universali teorinių ir praktinių pedagoginių studijų struktūra, kurią sudaro fundamentalios ir taikomosios teorinės pedagoginės studijos, pedagogikos praktikumas, pedagoginė praktika ir pedagoginės klinikos kaip vieninga sistema, užtikrinanti glaudžią ir konstruktyvią teorinių bei praktinių pedagoginių studijų sąveiką. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Mokytojų rengimas; Teacher training.

ENTeacher training researches are especially delicate and controversial as each nation is an individual and unique formation with the corner stone of millennial interaction of three key factors—race, natural surroundings, and historic heritage—that forms national individuality. Perception of each nation’s cultural peculiarities is an important precondition striving to perceive the teacher training process. Unfortunately in Lithuania, it is difficult to hear an exhaustive and scientifically reasoned question, i.e. on the basis of what territory teachers are trained in Lithuania. The aim of this paper is to design an exemplary teacher training model that would guarantee a complete education of future teachers in pedagogic thinking and reveal the key parameters. The paper looks at the scientific problem: how to ensure constructive interaction between the teacher training institutions and secondary school in the teacher training process so that it would guarantee the full-fledged education of future teachers in pedagogic thinking. The exemplary teacher training model was projected. The delivered research allows coming to a conclusion that the contemporary practice of Lithuanian teacher training has its own advantages and disadvantages. The advantages lie in good teacher training in the area of the taught subject, although there is still insufficient interaction of teacher training institutions in the entire process of teacher training. Besides pedagogy reliability institutions is non-functional and separate systematic teacher training studies are not delivered as well as conceptual researches.