Vaikų judėjimo įgūdžių kaita ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytojų kvalifikacijos aspektu

LTTyrimo tikslas – nustatyti ugdytojų kvalifikacijos ir 5–6 metų amžiaus vaikų judėjimo įgūdžių kaitos tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 16 berniukų ir 14 mergaičių iš vaikų darželių priešmokyklinių grupių. Tyrimo laikotarpiu du ugdytojai (abi moterys virš 50 metų amžiaus) vykdė įprastas kūno kultūros pamokas (45 min trukmės, du kartus per savaitę). Vienai priešmokyklinei grupei (G1; n=15) kūno kultūros pamokas rengė ir vedė priešmokyklinio ugdymo pedagogė, atsakinga ir už kitas šių vaikų ugdymo veiklas. Kitai priešmokyklinei grupei (G2; n=15) fizinio ugdymo veiklas vykdė kūno kultūros pedagogė. Vaikų judėjimo įgūdžiai įvertinti vadovaujantis bendrų judėjimo įgūdžių vystymosi testu (TGMD2) tyrimo pradžioje (T1) ir po šešių mėnesių (T2). Judėjimo įgūdžių atlikimas filmuotas skaitmenine vaizdo kamera, o medžiaga naudota įvertinti pagrindinių judėjimo įgūdžių atlikimo kokybę pagal atitinkamus vertinimo kriterijus.Testavimai ir analizė atlikti to paties tyrėjo. Skirtumai tarp T1 ir T2 testavimų buvo nustatyti taikant t kriterijų priklausomoms imtims, o skirtumai tarp G1 ir G2 grupių – taikant t kriterijų nepriklausomoms imtims. Judėjimo įgūdžių vertinimas atliktas taikant procentinę analizę. Per šešių mėnesių laikotarpį, vaikų, lankiusių kūno kultūros pedagogės vykdomas fizinio ugdymo pamokas (G2), bėgimo ir objekto gaudymo įgūdžiai reikšmingai pagerėjo (p<.05) lyginant su vaikais, lankiusiais priešmokyklinio ugdymo pedagogės vedamas fizinio ugdymo veiklas. Spyrimo bei objekto metimo įgūdžių teigiamo kitimo tendencijos (p=.06-.07) taip pat nustatytos šios grupės (G2) vaikų tarpe. Galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos kūno kultūros pedagogo kvalifikacija siejasi su reikšmingai geresniu auklėtinių judėjimo įgūdžių vystymosi kitimu nei priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikai; Fizinis ugdymas; Motoriniai įgūdžiai; TGMD2; Pre-school children; Physical Education; Locomotive skills; Non-locomotive skills; TGMD2.

ENThe aim of this study was to investigate motor skills development of 5-6-year-aged children in relation to educator’s qualification. The participants were 16 boys and 14 girls of the pre-school groups in the kindergarten. Two teachers (both females over 50 years of age) were giving their usual physical education (PE) lessons (45 min x twice a week) during the study period. Teacher of group 1 (G1; n=15) had a qualification of a general educator, and had other educational activities and duties with her group. Teacher of group 2 (G2; n=15) was a specialist of PE and had PE lessons for kids, only. The motor skills development was tested at baseline (T1) and repeated after six months (T2). To investigate children motor skill development, the battery of the Test of Gross Motor Development-2 (TGMD2) was used. The testings were filmed using a digital camera for a later evaluation analysis. All testing and evaluation procedures were performed by the same exercise expert. The intra- and inter- group differences were performed using t-test where testing occasion (T1, T2) was considered as a dependent variable, and group (G1, G2) – as an independent variable. The percent analysis was used in evaluating the performance of motor skills development tasks.Over the six month course significant and greater improvements were observed in running and object catching skills in children who had PE educator classes comparing to those who had PE classes of a general educator (p<0.05). A tendency of significant changes to be achieved in the skills such as kicking and throwing an object was also observed in G2 (p=0.06-0.07). We may conclude that the impact of an educator, specialized in PE, for improvement of locomotive and non-locomotive motor skills development of children is greater than that of a general educator of kindergarten kids. [From the publication]