Olimpiečio pagrindinis bruožas - mąstymo kritiškumas, nuolatinė tiesos paieška ir nebaigtas dialogas su treneriu, mokslininku, su žmogumi ir visuomene

LT[...] Sportas yra kiekvienos tautos vertybė ir yra svarbus mokslo tiriamasis objektas. Sporto mokslas - visuomenės kultūros reiškinys ir sudedamoji sporto sistemos dalis. Be sporto mokslo pažangos neįmanoma sportininkų sėkmė, talentingų, atsidavusių sportininkų gebėjimų pasireiškimas. Mokslininkų, trenerių, pedagogų, medikų, vadybininkų bendras sėkmingas darbas labai svarbus. "Kur santaika - ten pergalė" (Ubi concordia - ibi victoria). Tai didžiąja dalimi lemia elitinių sportininkų laimėjimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose. Olimpiniame sporte nėra pastovių dogmų, priešingai - viskas juda, keičiasi ir tobulėja. Treneris turi pakilti iki svarbiausių, aktualiausių olimpiečio rengimo problemų, pasitelkti patirtį, mokslo žinias. Be sporto mokslo kokybės ir reikiamos informacijos, trenerių patirties ir kompetencijos neįmanoma sportininkų sėkmė. Sportininkas yra svarbiausias didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos dėmuo, o sportininko treneris, priimantis galutinį sprendimą, tiesiogiai planuojantis treniruotės procesą ir įgyvendinantis pasirinktą strategiją, yra sėkmės garantas. Trenerio ir sportininko sąveika yra būtinybė. Moksliškai, dvasiškai ir sportiškai išsilavinęs jaunimas yra didelis tautos turtas. Todėl ši nagrinėjama tema yra aktuali ir svarbi. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Olimpinis sportas; Sportas; Sportinis rengimas; Sporto mokslas; Trenerio ir sportininko sąveika; Coach and athlete interaction; Olympic sport; Sport; Sports science; Sports training.