Teisėkūros sąveikų su viešąja politika ypatumai Lietuvoje

LTTeisėkūros viešoji politika Lietuvoje yra specifinė valstybės veiklos sritis, kurioje keliamos teisėkūros paskirties ir kaitos priežastys, ieškomi sprendimai, kaip tobulinti įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų leidybą. Teisėkūros priemonėmis bandoma spręsti įvairias socialines problemas. Tačiau teisėkūros nuostatų formavimas viešojoje politikoje ir jos įgyvendinimo administravimas Lietuvoje pasižymi ne tik sąsajomis, bet ir dideliais atotrūkiais tarp šių reiškinių. Tai visiškai suprantama, nes viešoji politika remiasi naudingumo paradigma, o teisė – teisingumo paradigma. Todėl politikai, naudodamiesi teisėkūros galiomis nūdienos realijų kontekste ir turėdami savų interesų, savo elgesiu ne tik susidvejina, bet ir būna orientuoti į didesnį socialinių vaidmenų mastą. Politikas, vienu metu būdamas teisėkūros subjektu, orientuojasi į rinkėją, grupinius politinius interesus partijoje, į proteguojamus verslo atstovų ekonominius interesus, taip pat jis turi ir tam tikrų asmeninių savo buvimo valdžioje interesų. Straipsnyje siekiama nustatyti viešosios politikos subjektų poveikį teisėkūros procesams. Tyrime nagrinėjami teisėkūros ypatumai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisėkūros esmė, jos ryšys su teisės samprata ir viešąja politika, teisėkūros proceso orientyrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisėkūra; Viešoji politika; Viešasis administravimas; Vertybės; Interesai; Legislation; Public policy; Public administration; Values; Interests.

ENLegislative public policy in Lithuania is a specific area of state activity, where the reasons for the purpose of lawmaking and change are analyzed. Also decisions are made to improve the drafting of laws and the accompanying legislation, to increase the efficiency of legal regulation, and the legislative measures try to solve social problems. However, the formation of legislative provisions in the field of public policy and administration of its implementation in Lithuania is characterized not only by links, but also by large gaps between these phenomena, because of the linkup and confrontation between different interests. And this is perfectly understandable, because public policy is based on a utility and law is a paradigm of justice. That is why politicians use the legislative powers in the context of todayʼs reality, having a multiplicity of interests, not only duplicates by his behaviour, but sometimes also focuses on a larger scale of social roles. A politician, who at the same time is a legislative subject, focuses not only on the electorate, but also on the political interests of the political party, and the protected economic interests of business representatives. Finally, he has some personal interests in his presence in power. As the dysfunctional legislative practice shows, there are also cases where the main goal of the politician is not justice, but the desire to gain as much populist popularity as possible, in the hope that all the ways are good: disregard for laws, nihilistic thinking that eliminates the sense of reality and delete the boundaries of differences between illusion and reality. [From the publication]

• Administrative law in the sphere of public policy upon restoration of independence of Latvia and Lithuania / Janis Načisčionis, Algimantas Urmonas. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 1, p. 127-143.
• Apie prielaidas neveikti lobistinės veiklos teisiniam reglamentavimui Lietuvoje / Petras Ragauskas. Teisės problemos. 2011, Nr. 3 (73), p. 77-100.
• Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu / Alfonsas Vaišvila. Jurisprudencija. 2007, Nr. 11 (101), p. 22-32.
• Diskrecija vykdant teisėkūrą Lietuvoje / Rūta Bakševičienė. Teisė. 2014, t. 90 p. 19-31.
• Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų kriminogeninis saugumas / Viktoras Justickis, Vidmantas Egidijus Kurapka. Jurisprudencija. 2009, Nr. 3 (117), p. 217-238.
• Europos Sąjungos teisėkūra ir kitos teisės aktų leidybos procedūros / Petras Ragauskas. Teisės problemos. 2010, Nr. 3 (69), p. 5-93.
• Interpretacinis žaismas, arba kaip kurti teisę be parlamento / Valentinas Mikelėnas. Jurisprudencija. 2009, Nr. 2 (116), p. 79-92.
• Kai kurie Lietuvos įstatymų, politikos ir ideologijos aspektai / Rūta Bakševičienė. Teisė. 2001, t. 40, p. 16-28.
• Konstitucija, teisėkūra ir konstitucinė kontrolė : retrospekciniai ir metodologiniai svarstymai / Egidijus Kūris. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 54-91.
• Konstitucinio Teismo vaidmuo įstatymų leidyboje / Petras Ragauskas. Teisės problemos. 2004, Nr. 1 (43), p. 8-54.
• Konstitucinis Teismas: tarp legalios ir kontrabandinės teisėkūros / Alfonsas Vaišvila. Kultūros barai. 2014, Nr. 7/8, p. 2-8. 2014, Nr. 9, p. 2-7.
• Kultūros samprata ir inkultūrizacijos procesas tarpkultūrinės komunikacijos kontekste / Valdas Pruskus. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 3, p. 121-130.
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisėkūros procese 1990-1992 metais / Juozas Žilys. Jurisprudencija. 2004, Nr. 51 (43), p. 32-44.
• Lietuvos teisėkūros būklė ir perspektyvos / Antanas Dapšys, Petras Ragauskas. Teisės problemos. 2000, Nr. 2 (28), p. 31-54.
• Lobizmo metodų klasifikacijos palyginamoji analizė Lietuvos ir ES teisės aktuose / Andrius Stankevičius, Žaneta Simanaviciene. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2016, 16, p. 205-219.
• Parlamento vaidmuo kontroliuojant įstatymų rengimo, leidybos ir įstatymų taikymo procesus.. Parlamentinė kontrolė : samprata ir įgyvendimo problemos Lietuvoje : konferencijos medžiaga, 2005 lapkričio 3, Vilnius / sudarytoja Ingrida Unikaitė. Vilnius: Valstybės žinios, 2006. P. 105-211.
• Profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas: šiuolaikinės Lietuvos teisės sociologijos mokslo kūrėjas ir teisės socialinio veikimo modeliuotojas / Rūta Petkuvienė, Algimantas Urmonas. Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui / redaktorių kolegijos pirmininkės: Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė ; vykdančioji redaktorė: Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 9-26.
• Seimo veikla įstatymų leidybos procese : teisinės ir organizacinės problemos / Petras Ragauskas. Teisės problemos. 2003, Nr. 1 (38), p. 20-46.
• Sociologinė pagalba kaip teisėkūros kokybę lemiantis veiksnys / Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2004, Nr. 54 (46), p. 51-61.
• Teisėkūra ir teisės socialinis veiksmingumas / Remigijus Šimašius. Jurisprudencija. 2004, Nr. 54 (46), p. 62-73.
• Teisės ir politikos santykio jurisprudenciniai modeliai ir jų taikymo galimybės / Ramunė Miežanskienė, Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (2), p. 429-450.
• Teisės socialinio veiksmingumo sampratos tyrimas / Vytautas Šlapkauskas. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 47-51.
• Teisinio reguliavimo ex post vertinimo perspektyvos Lietuvoje / Danguolė Bublienė, Agnė Limantė, Petras Ragauskas, Evelina Agota Vitkutė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2017. 149 p.
• The Role of quasi-courts in controlling the legality of public administration: prerequisites for systematisation of pre-trial tax dispute resolution in Lithuania / Eglė Bilevičiūtė, Birutė Pranevičienė. International Comparative Jurisprudence. 2020, Vol. 6, no. 2, p. 178-189.
• Viešasis interesas: teisėkūra ir konstitucinė jurisprudencija / Egidijus Kūris. Notariatas. 2012, Nr. 13, p. 48-54.