Ginkluotė romėniškuoju laikotarpiu: puolant ietimis, kirviais, ginantis skydais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Ginkluotė romėniškuoju laikotarpiu: puolant ietimis, kirviais, ginantis skydais
Alternative Title:
Weaponry in the Roman Period: attacking with spears and axes, defending with shields
In the Book:
Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus / sudarytoja Audronė Bliujienė. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2018. P. 159-164
Summary / Abstract:

LTPats įprasčiausias ginklas, dėtas į karių kapus romėniškuoju laikotarpiu, buvo ietis. Remiantis iki 1998 m. sukauptais duomenis, daugiau kaip 1000 Lietuvos teritorijoje rastų ietigalių datuojama I a. pr. Kr. - IV a. po Kr. Nenuostabu, kad ietigaliai šio laikotarpio ginkluotėje sudarė 84 proc. Daugiausia analizuoti Nemuno žemupio Dauglauko ir Šaukėnų kapinynų, kurie yra už Klaipėdos krašto sienos, Pietų Žemaitijoje (Tauragės r.), ginklai. Manoma, kad II-III a. šiame regione įprastas ginkluotės komplektas susidėjo iš dviejų iečių, skydo ir kirvio. Dažniausiai du ietigaliai, randami viename kario kape, būdavo skirtingų dydžių ir formos. Vienas jų galėjo priklausyti iečiai, kuri naudojama tiesioginėje kovoje karys prieš karį, o kita - kaip sviedžiamoji į tolį ietis. Tačiau pasitaikydavo, kad viename kape buvo ir du panašūs ietigaliai, kurių naudojimo būdas galėjo būti universalus. Geras tokio atvejo pavyzdys yra Aukštkiemių kapas 178 su dviem ietigaliais ir įmoviniu kirviu (1 pav.). Žinoma, ne kiekviename vyro kape buvo įdėtos dvi ietys. Dažnai jų būta vienos. [...]. [Iš straipsnio, p. 159]Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai radiniai; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Nemuno žemupys; Romėniškasis laikotarpis; Baltai; Kapinynai; Kapai; Ginklai; Ginkluotė; Ietys; Kirviai; Skydai; Ietigaliai; Archeological finds; Klaipėda region; Lower Nemunas; Roman period; Balts; Cemeteries; Graves; Weapons; Weaponry; Spears; Axes; Shields; Spearheads.

ENA spear was the most common weapon placed in warrior graves in the Roman Period. Based on the data accumulated before 1998, over 1,000 spearheads found in the territory of Lithuania dated back to the period from the ist century BC to the 4th century AD. It is not surprising that the spearheads accounted for 84 % of the arms of that period. The weapons from the Dauglaukis and Šaukėnai burial grounds at the lower reaches of the Nemunas River in Southern Samogitia, Tauragė District, beyond the border of the Klaipėda Region, have been studied most extensively. A conventional set of arms in that region in the 2nd and 3rd centuries is believed to have consisted of two spears, a shield, and an axe. In most cases, two spearheads found in one grave were of different sizes and shapes. One may have belonged to a spear used in direct combat, and the other, to a spear for long distance throws. However, in other cases, two similar spearheads the use of which could have been universal occurred in one grave. A good example of the latter case was grave 178 in Aukštkiemiai with two spearheads and a socketed axe (Fig. 1). Of course, not every male grave contained two spearheads: quite often, only one was found. [...]. [Extract, p. 159]

ISBN:
9786099603209
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81018
Updated:
2022-01-11 22:44:41
Metrics:
Views: 48
Export: