Laidosena romėniškuoju laikotarpiu: akmenys, molis ir ugnis kaip ritualo priemonės

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTRomėniškojo laikotarpio archeologinėje medžiagoje išskyręs vadinamąją "Memelkultur", Carlas Engelis (C. Engel) nurodė du jos regionus. Šiaurinį jis siejo su kuršiais, o pietinį su skalviais, remdamasis etnonimais, žinomais iš Vokiečių ordino kronikų. Jis laikėsi požiūrio, kad pietinė grupė turi daugiau vakarų baltų bruožų nei šiaurinė. Harri Moora, kuris padėjo pagrindus Rytų Baltijos regiono romėniškojo laikotarpio studijoms, "Memelkultur" taip pat vertino kaip vientisą fenomeną. Šiandienos mokslo požiūriu I-IV a. kultūrą sieti su gerokai vėlyvesniais etnonimais nėra tinkama, tačiau tam tikrų laidosenos bruožų skirtumai šiaurinėje ir pietinėje "Memelkultur" dalyse lėmė, kad vėliau Lietuvos archeologai įvedė dviejų kultūrinių grupių apibrėžimus aptariamajame regione. Adolfas Tautavičius ir Mykolas Michelbertas Lietuvos archeologijoje įtvirtino jų pavadinimus, pvz., Lietuvos pajūrio (arba Vakarų Lietuvos) kapinynai su akmenų vainikais ir Nemuno žemupio kapinynai. Wojciechas Nowakowskis (Wojciech Nowakowski) vokiškai tuos kultūrinius fenomenus pavadino Westlitauische Gruppe ir Untermemelgruppe. Ryškiausias laidosenos skirtumas yra tas, kad Nemuno žemupio plokštiniai kapinynai neturi akmenų vainikų ir kitokių gausių akmenų krovinių, kaip tai būdinga šiaurinei Memelkultur daliai, bet abi sritys turi labai daug bendrumų įkapių kategorijose ir formose. Laidosenos požiūriu I-IV a. buv. Klaipėdos krašto kapinynams būdinga tai, kad abiejose srityse mirusiuosius laidojo nedegintus. [...]. [Iš straipsnio, p. 84]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Romėniškasis laikotarpis; Nemuno žemupys; Lietuvos pajūris; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Laidosena; Laidojimas; Laidojimo papročiai; Ritualas; Kapinynai; Kapai; Įkapės; Akmenys; Molis; Ugnis; Archeology; Roman period; Lower Nemunas; Lithuanian seaside; Klaipėda region; Release; Burial; Burial customs; Ritual; Cemeteries; Graves; Grave goods; Stones; Clay; Fire.

ENIn the archaeological material of the Roman Period, Carl Engel identified the so-called "Memelkultur" and indicated its two regions. For him, the northern region associated with Curonians, and the southern with Scalvians, based on ethnonyms known from the Chronicles of the Teutonic Order. He believed that the southern group had more West Baltic traits than the northern one. Harri Moora who laid the foundations for the studies of the Roman Period in the East Baltic Region tended to consider the Memelkultur as a homogeneous phenomenon. From the contemporary scientific perspective, it is not appropriate to relate the culture of the ist to the 4th century to much later ethnonyms, however, due to the differences in certain burial rites on the northern and southern parts of the "Memelkultur", Lithuanian archaeologists introduced the definitions of two cultural groups in the said region. Adolfas Tautavičius and Mykolas Michelbertas established their names in Lithuanian archaeology: cemeteries with stone circles of the Lithuanian Coastland (or Western Lithuania) and cemeteries of the lower reaches of the Nemunas River. Wojciech Nowakowski gave German names to the said cultural phenomena: Westlitauische Gruppe and Untermemelgruppe. The most distinct difference in their burial rites was the absence of stone circles or other abundant stone constructions typical of the northern region of the "Memelkultur", i.e. in the flat cemeteries of the lower reaches of the Nemunas. However, both regions had a lot in common in terms of the categories and forms of grave goods. As for burial rites, over the period of the ist through the 4th century, in the cemeteries of both regions of the Memclkultur, the deceased were buried non-cremated. [Extract, p. 84]