Žaislai kaimo kultūroje

LTStraipsnyje aptarti būdingiausi žaislai, kuriuos XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje Lietuvos kaime darydavo tėvai mažiems vaikams, o didesni vaikai, dažniausiai piemenukai, pasidarydavo patys. Lietuvos kaime iki XX a. vidurio dominavo namų darbo žaislai. Lietuvoje jie išliko ilgiau nei kituose Europos kraštuose <...>dėl natūralaus ūkio bei silpnų prekinių-ekonominių santykių. <...>Populiariausi namų darbo buvo nuo senų laikų žinomi įvairūs garsiniai ir judantys žaislai. Kaimo žmonės labiau vertino tuos žaislus, kurie ne tik padėjo auginti mažus vaikus, bet ir teikė praktinę naudą ar puošdavo aplinką, taip pat tuos, kurie ugdė vaikų darbinius įgūdžius, meistriškumą. Patys vaikai pasirinkdavo žaislus pagal savo poreikius, kad praskaidrintų dažnai sunkias, monotoniškas darbo dienas. Dauguma jų darbo žaislų buvo dinamiški, skirti pramogauti ir linksmintis. Gaminti žaislus vaikai mokėsi vieni iš kitų, iš tėvų arba kopijavo pirktinius žaislus. Kuo daugiau šeimoje būdavo vaikų, tuo daugiau jie pasidarydavo ir turėdavo žaislų. Dauguma namų darbo žaislų buvo paprastai padaromi ir nepatvarūs, todėl kaskart reikėdavo daryti naujus. Dauguma vaikų iš vaikystės jau mokėjo pasidaryti barškučius, švilpukus, sukučius, o sudėtingesnius žaislus su veikiančiomis konstrukcijomis padarydavo gabesni 14-15 metų vaikai. Gamindami žaislus, vaikai geriau pažindavo savo aplinką, įvairias medžiagų savybes, lavino darbinius įgūdžius ir kūrybines galias. <...>Didesni vaikai žaidė kartu su mažesniais, parūpindavo jiems žaislų. Tai ugdė socialinius įgūdžius, moralines vertybes šeimoje ir kaimo bendruomenėje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Žaislai; Kaimas; Žaidimai; Vaikystė; Toy; Village; Play; Childhood.

ENThis article discusses the most typical toys in Lithuanian villages which parents made for their children from the end of the 19th century to the middle of the 20th century, and the toys the older children made themselves. Until the middle of the 20th century, handmade toys were dominant in the Lithuanian village. They survived longer in Lithuania than in other European countries because of the natural economy and weak market-economy relations. The most popular handmade were the various toys that had moving parts or made sounds, and were known already in ancient times. Rural inhabitants valued those toys more that not only helped to raise small children, but had a practical use or decorated the house, and also valued those that developed their children‘s work skills and craftsmanship. Children learned to make toys from one another, from their parents or copied store-bought toys. Most of the handmade toys were not durable, so as a result they needed to make new toys each time. Most children already from childhood knew how to make rattles, whistles, and whirligigs, while the more difficult toys with moving parts were made by the more talented 14-15 year-old children. While making toys, children got to know their environment better, as well as characteristics of different materials, and practiced their work skills and creative powers. The bigger children played together with the small children, and took care to provide toys for them. This developed their social skills, moral values in the family and in the village society.