Rasti matą Eduardo Mieželaičio formatui : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Elenos Baliutytės-Riliškienės monografija „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“, kurią 2019 m. išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Mieželaitis siekė būti istorinio laiko smaigalyje, vėliau atsidūrė nuošalėje. Knygos autorė randa savąjį vertinimo matą – su derama atida analizuoja Mieželaičio fenomeną, įveikdama pagundas, kurioms neretai pasiduoda šiandieniniai autoritetų dekonstruktoriai. Remdamasi ilgamečiu sovietmečio tyrinėjimo įdirbiu ji racionalias išvadas derina su intuityviom prielaidom, analitines įžvalgas – su sintetiniais apibendrinimais. Knygos struktūra laisvai kvėpuojanti, kanoniškai nesuveržta. Atidengiamas ir išryškinamas kitas ir kitoks Mieželaitis, iškeliamas jo kūrybos estetinis novatoriškumas bei programiškumas, ryšiai su nacionaline tradicija ir su tuometiniu sovietiniu diskursu, atskleidžiant visą priartėjimų ir nutolimų nuo oficialiosios ideologijos paletę, pastabiai fiksuojant tikslingus, su ideologiniu kontekstu susijusius poetinės strategijos ir taktikos vingius. Išlaikomas sveikas privalumų ir trūkumų balansas, o kritikuojama dalykiškai ir profesionaliai. Pasirinktoji sociokritinė metodologinė prieiga paliečia bendresnę sovietmečio tyrimo problemą. Pavadinimas prezentuoja Mieželaitį kaip esantį įtampos lauke tarp Rytų ir Vakarų. Rytai siejami su buvusių Rytų bloko šalių socialistine ideologija, o Vakarai – su visu Vakarų kultūros arealu. Whitmano ir Ginsbergo vardai traukia Mieželaitį į vakarietišką kompaniją.Reikšminiai žodžiai: Recenzija; Eduardas Mieželaitis; Sovietmetis; Poezija; Review; Eduardas Mieželaitis; Soviet time; Poetry.