Kūrybiškas vystymas kaip sumanumo dimensija kultūros vadyboje: kriterijų ir indikatorių sistema

LTVadybos tyrimuose kūrybiškumas, kūrybiškas vystymas nagrinėjami dažniau kūrybos ekonomikos, kūrybinių industrijų bei kūrybiškumo kaip specifinio gebėjimo atvejais, o kultūros vadybos valstybiniu lygmeniu tyrimuose, sumanus požiūris į vadybą, jungiantis ir kūrybiško vystymo dimensiją tebėra mažiau pažintas ir moksliškai nepakankamai ištirtas, neužtikrinama ir platesnė tarpdisciplininė metodologinė reiškinio analizė, įvertinant kūrybišką vystymą, kaip vieną iš sumanumo dimensijų kultūros vadyboje, pateikiant kriterijų ir indikatorių sistemą jo įvertinimui, tokių tyrimų trūkumas neskatina kūrybiško vystymo ir sumanumo gilesnio pažinimo. Straipsnio autoriai pagrindė šešias sumanumo dimensijas kultūros vadyboje, šiuo straipsniu tęsiamas pradėtas platesnis gilinimąsis į kiekvieną iš pagrįstųjų dimensijų atskirai. Straipsnio tikslas yra pagrįsti kūrybiško vystymo kaip sumanumo dimensijos kultūros vadyboje vertinimo kriterijų ir indikatorių sistemą. Kadangi tebėra stokojama ir metodologinių įrankių, suteikiančių sąlygas bei deramas prielaidas įvertinti kūrybiško vystymo kaip sumanumo dimensijos kultūros vadyboje veiksnius, pasirinktas darbo objektas – kūrybiško vystymo kaip sumanumo dimensijos kultūros vadyboje vertinimo kriterijai ir indikatoriai. Uždaviniai: atskleisti sumanumo dimensijų kultūros vadyboje teorinės analizės svarbą; apibūdinti kūrybiško vystymo kaip vienos iš sumanumo dimensijų kultūros vadyboje esmę; atskleisti kūrybiško vystymo kaip vienos iš sumanumo dimensijų kultūros vadyboje vertinimo kriterijų ir indikatorių sistemą. 4 kriterijų ir 12 indikatorių sistema, padeda atskleisti sėkmingesnę kultūros vadybą lemiantį kūrybišką vystymą kaip sumanumo dimensiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybiškas vystymas; Kūrybiškumas; Sumanumo dimensijos; Kultūros vadyba; Creative development; Creativity; Smartness dimensions; Cultural management.

ENIn management research, creativity, creative development is more often researched in cases linked to the creative economy, creative industries and creativity as a specific competence, but in the cultural management at the state level research and studies the smartness approach to management (which also unites the dimension of creative development) is less scientifically analysed. There is also a lack of a wider interdisciplinary methodological analysis of this phenomenon, evaluating the creative development as one of the dimensions of smartness in cultural management and providing a system of criteria and indicators for its evaluation. The lack of such research does not encourage the creative development and a deeper understanding of smartness. Authors of this article grounded six dimensions of smartness in cultural management. With this article we continue the allready started analysis of grounded smartness dimensions by analysing each dimension separately. The aim of the article is to ground the system of evaluation criteria and indicators of creative development as the dimension of smartness in cultural management. Due to the lack of methodological tools that provide conditions and appropriate prerequisites for grounding factors of creative development as a dimension of smartness in cultural management, the object of the work is the criteria and indicators of evaluation of creative development as a dimension of smartness in cultural management. Objectives: to reveal the importance of theoretical analysis of the dimensions of smartness in cultural management; to characterize the essence of creative development as one of dimensions in cultural management; to reveal the system of evaluation criteria and indicators for the creative development as one of the smartness dimensions in cultural management.The 4 criteria and the 12 indicator system help to reveal the creative development as a dimension of smartness in cultural management, which can determine the most successful cultural management. [From the publication]

• Kultūros politikos įgyvendinimas : teorinis konceptualizavimas ir modeliai / Audronė Pauliukevičiūtė, Alvydas Raipa. Viešoji politika ir administravimas. 2014, t. 13, Nr. 2, p. 243-257.
• Modern aspects of implementation of cultural policy / Antanas Bučinskas, Alvydas Raipa, Audronė Pauliukevičiūtė. Tiltai. 2010, Nr. 4 (53), p. 1-13.
• Organizational creativity as a factor of the emergence of learning organization / Palmira Juceviciene and Ieva Ceseviciute. Socialiniai mokslai. 2009, Nr. 3 (65), p. 40-48.
• Social environment of creativity / Pranas Baltrėnas, Edita Baltrėnaitė, Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 1, p. 46-54.
• Strateginis planavimas kultūros politikos įgyvendinimo kontekste / Antanas Bučinskas, Audronė Pauliukevičiūtė, Alvydas Raipa. Tiltai. 2009, Nr.3 (48), p. 1-15.