Nationalist tendencies in the De Profundis Cantata of M. K. Čiurlionis

LTLietuviškas nacionalizmas užėmė svarbią vietą brandžioje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje. XX a. pradžioje Lietuva išsilaisvino iš carinės Rusijos valdžios, ir tai suteikė galimybę kurti savo nacionalinį identitetą. Šiame procese menai, ypač muzika, atliko kertinį vaidmenį. Straipsnyje tyrinėjama viena pirmųjų Čiurlionio brandaus laikotarpio kompozicijų De profundis chorui ir orkestrui (1899). Stilistinės analizės metu buvo kruopščiai išnagrinėti įvairūs muzikiniai harmonijos, ritmo bei melodijos aspektai, studijoje identifikuojami tiek lietuvių liaudies dainų (jas Čiurlionis jaunystėje girdėjo Druskininkuose) pėdsakai (intuitio), tiek sodrių vėlyvojo romantizmo stilių elementai ir technika (pastarąją kompozitorius studijavo Varšuvos konservatorijoje) (ratio). Per savo trumpą gyvenimą Čiurlionis sekinamai dirbo, siekdamas įtvirtinti ir kuo plačiau skleisti lietuvių muziką. Jo organizuojamos parodos, koncertai, kūrinių konkursai turėjo skatinti lietuvių muzikus kurti atsiremiant į lietuvių liaudies tradiciją. Dviejuose straipsniuose jis nuodugniai charakterizavo lietuvių liaudies muziką ir nurodė, kaip kompozitorius galėtų ją pritaikyti profesionaliojoje kūryboje. Šie straipsniai ir kiti pirminiai šaltiniai siūlo instrumentą, kuriuo galima tirti kūrinio lietuviškumą pagal tuos pačius kriterijus, kuriuos taikė ir Čiurlionis. Siekdamas identifikuoti lietuvių liaudies muzikai artimus muzikos bruožus, straipsnio autorius tyrinėjo didžiąją dalį tautinės Čiurlionio kūrybos, taip pat jo liaudies dainų išdailas (pradedant 1905 m.).Autorius analizavo minėtus straipsnius apie lietuviškumą muzikoje, kitus Čiurlionio literatūrinių tekstų rinkinius, atspindinčius to meto kompozitorių / kompozicijų ir nacionalinių muzikos stilių realijas, taip pat dienoraščių fragmentus, eilėraščius ir kitus šaltinius, laikomus M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvuose Kaune. Ši kruopščiai dokumentuota studija buvo lyginama ir pildoma kitų lietuvių tyrėjų (Vytauto Landsbergio, Rūtos Gaidamavičiūtės, Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės, Danutės Saškevičius ir kt.) darbų įžvalgomis. Šio tyrimo metu buvo atlikta kantatos De profundis analizė. Be identifikuotų lietuviškumo ypatybių kantatoje, straipsnyje aptariami bendri bruožai, būdingi ir kitoms Čiurlionio kompozicijoms – ankstyvosioms konservatorijos laikotarpio psalmių ir mišių harmonizuotėms, dviem didžiosioms nacionalinėms simfoninėms poemoms „Miške“ ir „Jūra“ ir netgi fortepijoninėms kompozicijoms, parašytoms prieš pat mirtį 1911 metais. Analizė atskleidė, kad tam tikri lietuvių liaudies muzikos elementai Čiurlionio kompozicijose egzistavo dar iki jam įvardijant juos savo publikacijose; šie muzikos bruožai skiriasi nuo konservatorijoje taikytų principų, todėl greičiausiai jie kilo iš jaunystėje girdėtų liaudies dainų – t. y. jo intuicijos. Vis dėlto, turint omeny faktą, kad Čiurlionis studijavo prestižinėje konservatorijoje, šie folkloro elementai nepasirodo grynu, nenušlifuotu pavidalu, bet yra meistriškai pritaikyti ir modifikuoti. Taigi Čiurlionio kantata De profundis (pirmasis jo brandus kūrinys) ir pats Čiurlionis, kaip lietuvių nacionalinis kompozitorius par excellence, žymi fenomenalią sąjungą tarp ratio ir intuitio, kuri formuoja Čiurlionio pažadintą lietuvių nacionalinį stilių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: De Profundis; Intelektas (ratio); Kantata De Profundis, intuicija (intuitio); Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Nacionaliniai bruožai; Nacionalinės tendencijos; Cantata De Profundos; De Profundis; Intellect (ratio); Intuition (intuitio); M. K. Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; National features; Nationalist tendencies.