[Rinktiniai raštai. 1

LTJonas Vitartas (1853–1903) mokslo visuomenei yra žinomas kaip nepralenktas lietuvių valstiečių paprotinės teisės tyrinėtojas, savo darbus skelbęs lenkų kalba. Vitarto „Rinktinių raštų“ pirmame tome skelbiami du jo darbai: „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ ir „Pirmykštės teisės bruožai“, taip pat Annos Gomółos studija apie Vitarto publicistikos ir mokslinio darbo kelią bei Vitarto autobiografija. Rinktinių raštų pirmąjį tomą sudarė Auksuolė Čepaitienė, kuri yra ir straipsnio „Jono Vitarto etnologinis palikimas ir Lietuvos etnologija“ autorė. Recenzijoje aptariami Vitarto „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ remiantis 1979–2008 m. atliktų lietuvių valstiečių paprotinės teisės lauko tyrimų bei kitų etnografų surinkta medžiaga. Apibendrinant Vitarto darbą konstatuojama, kad tai kol kas vienintelė išsami, valsčių teismų statistine medžiaga paremta lietuvių valstiečių paprotinės teisės studija. Valsčių teismų bylos, kuriomis rėmėsi Vitartas, nėra išlikusios. Jeigu ne Vitartas, daug ko apie lietuvių valstiečių paprotinę teisę šiandien nežinotume. Informaciniu požiūriu silpnesnės tos Vitarto studijos dalys, kurioms parengti, be valsčiaus teismų knygų, reikėjo kitų šaltinių. Pavyzdžiui, paprotinės teisės požiūriu beveik nenagrinėjamas vienkiemiais neišsiskirsčiusių kaimų bendruomeninis gyvenimas: kaimo sueigos ir jose nagrinėjami klausimai, kolektyvinis naudmenų valdymas ir jų teikiamos naudos pasiskirstymas tarp ūkių, su bendru kaimo gyvulių ganymu susijusios atskirų ūkių prievolės.Reikšminiai žodžiai: Janas Vitartas; Jonas Vitartas; Lietuvių liaudies kultūra; Lietuvių paprotinė teisė; Paprotinė teisė; Customary law; Jan Vitart; Jonas Vitartas; Lithuanian common law; Lithuanian folk culture.