LTŠiame straipsnyje aptariamos prielaidos sugrąžinti į teisinį bei politinį diskursą prigimtinės teisės tradicijai būdingą bendrojo gėrio kategoriją. Taip pat aptariamos priežastys, lėmusios bendrojo gėrio kategorijos marginalizavimą moderniaisiais laikais. Straipsnyje argumentuojama, kad viešojo intereso kategorija dėl jos esmei būdingo subjektyvumo nėra pajėgi tenkinti su ja siejamų lūkesčių – teikti kriterijus, leidžiančius identifikuoti viešąjį interesą ir duoti priežastį teisės subjektams atsisakyti savo individualių interesų tenkinimo dėl bendrojo labo. Remiantis atlikta bendrojo gėrio sąvokos savybių analize, parodoma, kad bendrojo gėrio kategorija leidžia išvengti trūkumų, būdingų viešojo intereso kategorijai ir padeda užtikrinti didesnį teisinį tikrumą. Taip pat straipsnyje aptariamas bendrojo gėrio kategorijos santykis su žmogaus teisėmis atskleidžiant konceptualų vidinį ryšį, siejantį abi šias kategorijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešasis interesas; Bendrasis gėris; Interesas; Viešumas; Žmogaus teisės; Public interest; Common good; Interests; Public; Human rights.
ENThe article discusses the reasons to return to the category of the common good in legal and political discourse. The author argues that the category of public interest, due to its inherent subjectivity, is not capable of satisfying the expectations associated with it – to provide criteria that allow satisfactory identification of the public interest and to provide inner cause for law to give priority to the public good over individual interests. Based on the analysis of the general characteristics of the common good concept, the article demonstrates that the category of common good avoids deficiencies intrinsic to the category of public interest and provides greater legal certainty. Also, the research elaborates the conceptual link between the categories of the common good and human rights. [From the publication]