LTStraipsnyje siekiama atskleisti kaimyniškų ryšių raišką remiantis trijose vietovėse gyvenančių žmonių patirtimi. Atvejo analizė paremta 2017-2018 m. atliktu etnografiniu lauko tyrimu Kernavės miestelyje (Širvintų r.), Marijampolio kaime ir Nemėžio gyvenvietėje (abu Vilniaus r.). Siekiant šio tikslo keliami uždaviniai: atkleisti, kaip tirtų vietovių žmonės apibūdina kaimynystę, atsakyti į klausimus, ar yra diferencijuojamas požiūris į atskirus kaimynus, kokios savitarpio pagalbos formos sieja kaimynus, ar ir kaip konstruojamas bendras kaimynų kasdienis ir šventinis bendravimas ir kokį poveikį kintantiems kaimynų ryšiams turi kintanti gyvenamoji vieta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimynystė; Bendruomenė; Savitarpio pagalba; Laisvalaikis; Bendravimo papročiai; Neighbours; Community; Mutual assistance; Leisure; Ways of communication.
ENThe article aims to show neighbourly relations based on the experiences of people living in three locations. The case analysis is based on ethnographic fieldwork that was carried out in the small town of Kernavė (in the Širvintos district), and in the village of Marijampolis and the village of Nemėžis (both in the Vilnius district) in 2017 and 2018. A few goals were set: to learn how people in these places describe neighbourliness, to see if they have a differentiated attitude towards individual neighbours, to see what forms of mutual assistance connect them, to see how daily life and feasts are constructed in the neighbourhood, and to see what impact the changing place of residence has on neighbourly ties. [From the publication]